Pajūrio naujienos
Help
2017 Gruodis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną4°C debesuotumas 53 %
Naktį-2°C debesuotumas 5 %
Apklausa

Metų žmogaus 2017 rinkimai

Edvardas STALMOKAS
Antanas BLUŽAS
Petras RUDYS
Aurimas RAPALIS
Ieva GARJONIENĖ
Arūnas MAŽONIS
Robertas LAPINSKAS
Bronius LAZDAUSKAS
Gvidonas NAVICKAS
Margarita LIZDENYTĖ
Kęstutis BERTAŠIUS
Auksė ANTULIENĖ
Apklausa

Šiemet Lietuvą paliko 56 tūkst. gyventojų. Ar Lietuva galutinai išsivažinės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Ar Kretinga apvogė šventąjį Jokūbą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2017-07-21
Juozą Pelionį stebina, kad deramo dėmesio Šv. Jokūbo keliui piligrimai neranda nei už ES lėšas įrengtame Turizmo informacijos centre, nei Kretingos katalikų bažnyčioje.

Kretingiškis Juozas Pelionis, vienas iš piligriminio Šv.Jokūbo kelio, palei Baltiją vedančio į Ispanijos Santjago de Kompostelos šventovę, idėjos palaikytojas, įsitikinęs, jog Kretinga apvogė patį šventąjį: „Šv. Jokūbo keliui buvo gauta europinių pinigų – 100 tūkst. eurų, tačiau ligi šiol nėra nei piligrimams pritaikyto tako, nei nuorodų – simbolinių kriauklių, kad esame to kelio dalis. Kretingos valdžiai turėtų būti gėda“, – piktinosi jis.

Prašė viešai atsakyti

Piligriminių žygių po Europą dalyvis, savo krašto istorijos mylėtojas J. Pelionis, dviračiu mynęs per Baltarusiją ir Ukrainą Kretingos įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus pėdsakais, sakė, jog jam labai skauda dėl to, kad Kretinga deramai neįgyvendino bendro su Lenkijos Leborko miestu vykdyto projekto „Šv. Jokūbo pamario kelias“.

„Kaip tarybos narys prirašiau aibes raštų į Savivaldybę: paeiliui 2013-2015 metais, kai mačiau, kad projektas stringa. O pernai prašiau, kad kretingiškiai skolą šventam Jokūbui atiduotų iš rajono biudžeto. Tačiau ir meras Juozas Mažeika, ir administracijos direktorius Virginijus Domarkas, ir taryba tvirtino, kad viskas gerai: už tikslinius ES pinigus mieste įrengė Turizmo informavimo centrą-viešąjį tualetą, išleido gidą, kuriame pridarė klaidų, ir aptvarkė Jurgio Pabrėžos kapo koplyčią, – tarsi tai būtų ne paties miesto, o Europos rūpestis“, – piktinosi J. Pelionis.

Jis tęsė mintį: „Bet ką valdžia padarė, kad būtų įrengtas piligrimų takas, kuris turi būti pritaikytas pėstiesiems ir dviratininkams? Valdžia man taip ir neatsakė, tad gal atsakys viešai“, – retoriškai klausė pašnekovas, mestelėjęs pastebėjimą, jog pagal nenorą puoselėti piligrimystę, atrodytų, kad mūsų rajonui vadovauja ne konservatoriai, o sovietiniai stagnatoriai.

Maldininkai slapčia klijavo kriaukles

J. Pelionis neslėpė, jog jo emocijos iš naujo sukilo, kai į Kretingą iš Leborko šiemet, prieš Šv. Antano atlaidus, buvo atvykusi 40 piligrimų grupė, kuriai jis aprodė maldingas Kretingos bei Plungės rajonų vietas – Žemaičių Kalvariją, Platelių apylinkes, Gintališkę, Salantų ir Kartenos bažnyčias, kalbėjo apie krikšto ištakas.

„Bet kai svečiai apsigyveno Kretingoje, kur numatyta oficiali Šv.Jokūbo kelio pradžia, jie nustėro, neradę nė vienos nuorodos. Iš „Smagračio“ pasiekti bažnyčią bandėme palei Pastauninko upelį, lenkai turėjo keletą kriauklių, ir mes, kaip tarybiniais laikais, slapčia jas klijavome ant stulpų. O juk galėjome būti ir nubausti už valstybės turto gadinimą“, – svarstė kretingiškis.

Jis piktinosi, kad maldininkams teko eiti aplinkui, nes nėra parengto Šv. Jokūbo kelio ruožo, kuris vestų į bažnyčią. Prie bažnyčios nėra nuorodos, kad čia – Šv. Jokūbo kelio šventovė, prie Turizmo informacijos centro, kuris netgi įrengtas už tam skirtas tikslines lėšos, taip pat nėra ženklo. „Juk europiniai pinigai skiriami ne tam, kad juos perdien pravalgytume, o tam, kad būtų reali nauda ir darbų tęstinumas“, – pabrėžė J. Pelionis.

Taip – nuo bažnyčios Klaipėdos g. link – per Kretingą einantis Šv. Jokūbo kelias pažymėtas tarptautiniuose žemėlapiuose.

Kelias – pagal „Google“ navigatorių

Anot pašnekovo, Turizmo informacijos centre šiandieną galima rasti tik „Šv. Jokūbo pamario kelio turistinį gidą“, išleistą keliomis kalbomis. ‚Tačiau jame, pagal „Google“ navigatorinę sistemą, nurodytas kelias prasideda būtent nuo Kretingos bažnyčios ir veda ne vaizdingomis ir piligrimui patogiomis vietomis, o – Vilniaus gatve, Žemaitės alėja – į judrią Klaipėdos gatvę ir toliau Klaipėdos link“, – pabrėžė pašnekovas.

Jis sakė, jog jam yra tekę dalyvauti partnerių iš Leborko organizuotuose žygiuose, kurių metu lenkai pristatė, ką atliko už projekto lėšas: pastatyti nakvynės namai piligrimams, kuriuos prižiūri vietiniai broliai pranciškonai, o kelias veda gražiausiomis vietomis – laukų, miškų, parkų takais, kurie paženklinti Šv. Jokūbo simboliais – kriauklėmis. Organizatoriai rodė tūkstantmetes bažnyčias, pastatytas, kai dar Lietuvoje nebuvo gimęs karalius Mindaugas, ir taip supažindino su krašto krikšto istorija.

J. Pelionis taip pat stebėjosi, kam buvo reikalinga užsakyti “Piligriminio turizmo Kretingos rajone galimybių studiją“, kuriai parengti išleisti nemaži pinigai, o šiandien ši dulka Savivaldybės lentynoje. „Studijoje pažymėtas Erškėtynas ir Abakų lurdas, bet ne – Kartenos bažnyčia. Akivaizdu net ir tai, kad ją rengė ne visai kompetentingi asmenys, nors tai padaryti galėjo mūsų rajono istorikai, kultūros ir paveldo specialistai“, – įsitikinęs jis.

Piligrimams esmė yra kryptis

Už projekto vykdymą atsakingas Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Martinkus nesutiko su J. Pelionio teiginiu, jog Kretinga liko skolinga šventajam Jokūbui. „Projekto reikalavimai įvykdyti, o partneriai neišsakė priekaištų. Galbūt J. Pelionis įsivaizdavo, kad projektas bus įgyvendinamas kitaip, tačiau visai Savivaldybės tarybai patiko sumanytos veiklos, išskyrus jam“, – oponavo D. Martinkus.

Jo žodžiais, patys lenkai pasiūlė žemėlapyje pažymėti trumpiausią maršruto variantą – nuo Kretingos bažnyčios Klaipėdos gatve uostamiesčio ir Kuršių Nerijos link. „Piligrimai vis vien pasirenka savąjį kelią, jiems esmė yra kryptis“, – patikino pašnekovas.

D. Martinkus aiškino, jog studija buvo reikalinga tam, kad pagal istorinę ir sakralinę vertę Kretingos rajone būtų išskirti svarbiausi piligriminiai objektai. Studijos rengėjai išskyrė 6 tokius objektus: Kretingos katalikų bažnyčią, lurdą, J. Pabrėžos kapą, Erškėtyną, Abakų lurdą Kartenos seniūnijoje ir Salantų bažnyčią. Tie objektai, tikino jis, yra pažymėti Šv. Jokūbo kelio simboliais prie jų pastatytuose stenduose, kur pateikti ir vietovių aprašymai.

Savivaldybės susibūrė į asociaciją

„Lietuvoje mes pirmieji buvome pakviesti dalyvauti Šv. Jokūbo piligrimystės projekte, ligi tol neturėjome jokios patirties ir žvalgėmės į lenkus bei vokiečius. Tačiau neišnaudotų idėjų, vystant šio kelio iš Lietuvos Santjago de Kompostelos link yra begalės“, – tvirtino D. Martinkus.

Jo žodžiais, europarlamentarės Laimos Andrikienės iniciatyva Lietuvoje buvo įkurta Švento Jokūbo kelio asociacija, kuri vienijasi su Europos šalių asociacija, –Kretingos rajono savivaldybė į ją taip pat įstojo. „Manau, kad vieningai galėsime kurti Šv. Jokūbo kelio piligrimystės sistemą“, – kalbėjo jis.

Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika nesileido į pamąstymus apie skolas ir neoficialios lenkų turistų grupės vertinimus, tik tvirtino, jog šiuo metu Šv. Jokūbo kelio projektui skirti papildomai lėšų iš biudžeto nėra galimybės. Tačiau patikino, jog projektas bus tęsiamas, tobulinat piligriminį kelią bei viešinant projektą.

Projektui „Šv. Jokūbo pamario kelias“ , kurio iniciatorius buvo Leborko savivaldybė, ES regioninės plėtros fondas skyrė kone 1,4 mln. eurų: kretingiškiai iš jo tegavo 100 tūkst. eurų, o liūto dalis teko pagrindiniam partneriui. Projektas buvo vykdomas 2010-2014 metais.

Faktai

Tūkstančiai piligrimų viduramžiais plūdo prie šv. Jokūbo kapo į Santjago de Kompostelą. Keliai ėjo ne tik iš Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos, bet ir Skandinavijos, Rygos, Maskvos ir Peterburgo, – per Lietuvą piligrimų kelias vingiavo Gdansko link.

Bėgo amžiais, keitė pati Europa ir jos tradicijos. Tačiau 1982 m. didžiausias mūsų laikų piligrimas šv. Jonas Paulius II Santjago de Komposteloje paskelbė dekretą, raginantį visus europiečius sugrįžti prie savo krikščioniškų šaknų ir pasiūlė atgaivinti Šv. Jokūbo piligrimystės idėją.

1987 m. Europos Taryba, įvertindama Šv. Jokūbo kelio reikšmę, paskelbė jį pirmuoju Europos kultūriniu keliu, o 1993 m. UNESCO jį įtraukė į Pasaulio kultūros paminklų sąrašą.

Lenkai, karščiausi Popiežiaus Jono Pauliaus II gerbėjai, negalėjo likti šio proceso nuošalėje ir pasiūlė į projektą įtraukti lietuvius. Tam 2010 m. jie pasirinko Kretingos rajono savivaldybę.

Šiandien per Lietuvą Šv. Jokūbo kelias jau eina Šiaulių, Kauno, Vilniaus, Žemaitijos-Karaliaučiaus kryptimis bei Šv. Jokūbo kelio žiedas, apjuosiantis visą šalį.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas