Arimo varžybos Buginiuose – su lietumi ir azartu

„Prie gero noro nėra blogo oro“, – šį seną posakį dar kartą patvirtino 6 jauni Kretingos rajono artojai, į ūkininkui Vincui Pudžmiui priklausantį lauką Darbėnų seniūnijos Buginių kaime tarpusavyje pasivaržyti, tuo pačiu vienas iš kito pasimokyti susirinkę ir smarkiam lietui pliaupiant.

Dalyviai Julius Bernotas, Andrius Martinkus, Jurgis Karazinas.

Dėl sportinio azarto

Viena renginio organizatorių Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Kretingos rajono biuro vedėja Gražina Poškienė paskelbė, kad varžybos truks ne ilgiau, kaip 3 valandas, o pirmąją vagą reikės išarti ne ilgiau, kaip per 20 minučių. Keturių korpusų verčiamųjų plūgų grupėje varžysis keturiese: Antanas Duoblys, Julius Bernotas, Tomas Klapatauskas ir Vincas Pudžmys, o penkių korpusų verčiamųjų plūgų grupėje – Andrius Martinkus bei Jurgis Karazinas. Dalyvius, kuriems sėkmės linkėjo Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, vertins LŽŪKT teisėjų komanda – Mažeikių bei Akmenės rajonų biurų augalininkystės konsultantai Dalia Pociuvienė ir Asta Kiminienė, Vilija Matyžiūtė bei Justas Norvilas iš Skuodo ir Klaipėdos rajonų biurų, vyriausioji teisėja Kretingos rajono biuro augalininkystės konsultantė Asta Dalongauskienė.

„Pajūrio naujienų“ paklausta apie vertinimo kriterijus, kadangi jų labai daug, ji paminėjo tik pagrindinius – paruošiamosios vagos tiesumas, bendras laukelio vaizdas, vagos gylis, kuris turintis būti 18-20 cm. Kiekvienas kriterijus vertinamas balais, jų daugiausia galima surinkti 160, tačiau tokio rekordo pasiekti dar nė vienam artojui rajone nėra pavykę.

Pasak A. Dalongauskienės, gražiai, teisingai suartas laukas – tai grūdui paruoštas guolis, turintis įtakos derliui. Tačiau savo laukų ūkininkai pagal šias taisykles nearia. „Žinoma, jie taip pat stengiasi versti tvarkingas vagas, žiūri, kad neliktų neapartų žalienų. O varžybos, kurias mes organizuojame, – daugiau dėl sporinio žemdirbių azarto“, – atviravo vyriausioji teisėja.

Arimo varžybų nugalėtojai (iš kairės) Antanas Duoblys (I v.), Tomas Klapatauskas (II v.), Vincas Pudžmys (III v.).

Artojus tėvus keičia jų sūnūs

Tradicija rajone rengti artojų varžybas gyvuoja ne mažiau, kaip dešimtmetį, tiesa, su pertraukomis. Per tą laiką užaugo ir nauja artojų karta.

„Kai prieš penkiolika metų atvykau į rajoną dirbti, vieno žinomiausių Salantų krašto ūkininkų Romaldo Karazino sūnus Jurgis tebebuvo visai dar vaikas, o dabar štai – suaugęs vyras“, – rikiuotėje tarp kitų varžybų dalyvių atpažino Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė. Ji pasidžiaugė, kad artojų dinastijų rajone yra ir dar bus. Antai jau respublikinėse varžybose Kėdainiuose išgarsėjęs ir su daugkartiniu nugalėtoju Kaziu Genčiumi liepos 11-ąją vėl dalyvausiantis kūlupėniškis ūkininkas Antanas Duoblys be savo kol kas dar mokyklinio amžiaus sūnaus Donato tokiuose renginiuose retai kada pasirodo. „Visur juos matysi kartu, neblogas vagas jau ir tas berniukas kaip nieką suartų“, – neabejojo vedėja. O šiose varžybose besivaržantys Andrius bei Tomas – taip pat rajone gerai žinomų ūkininkų šukiškio Alberto Martinkaus bei kūlupėniškio Jono Klapatausko sūnūs.

Ž. Seniūnienės teigimu, apie artojų varžybas rengėjai pradeda galvoti prieš gerą pusmetį, mat ne taip lengva rasti ir pasėliais neužimtos ūkininkų dirvos. Kadangi LŽŪKT augalininkystės konsultantė A. Dalongauskienė nuolat bendrauja su žemdirbiais, tad tokios informacijos susirenka. Anot Ž. Seniūnienės, V. Pudžmys, kurio pievose surengtos šios varžybos, – progresyvus, naujovėmis besidomintis ūkininkas. Anksčiau jis vystė pienininkystės ūkį, dabar labiau suka į kitą sritį – augalininkystę.

Per lauką driekiasi Juliaus Bernoto pirmoji vaga, kurią teisėjai įvertins pirmiausia.

Naudingos žinios apie dirvožemį

Kol artojai prakaitavo savo laukeliuose, varžybų stebėti susirinkusiems, rezultatų belaukiantiems ir už savo favoritus „sergantiems“ žemdirbiams LŽŪKT augalininkystės specialistas Rimas Magyla, iliustruodamas skaidrėmis, surengė pusvalandžio trukmės seminarą „Pažink savo dirvožemį“.

Anot lektoriaus, vienas svarbiausių aspektų – tręšimas tiksliomis trąšų normomis, atsižvelgus į dirvožemyje esamus maisto medžiagų kiekius, kuriuos galima sužinoti tik išsityrus dirvožemį. „Žinodami trąšų žemei duosime tiek, kiek papildomai reikia augalui užaugti, nebus pertręšta, o ūkininkas sutaupys pinigų. Naudinga bus ir gamtai, nes neišsiplaus perteklinės maisto medžiagos“, – teigė R. Magyla. Vakarų Lietuvos regione žemdirbiai susiduria su dirvožemio rūgštėjimo problema, o esant rūgščiam dirvožemiui, mažesni būna derliai. Ūkininkaujantiems derlingose, bet rūgščiose vietovėse išeitis – dirvas kalkinti. LŽŪKT atstovo žodžiais, tik iš pirmo žvilgsnio ši priemonė atrodo brangi, tačiau per ilgesnį laiką atsiperka su kaupu, derlingumą išlaiko ateities kartoms.

Kam didžiausi aplodismentai

Susumavus varžybų rezultatus, I v. iškovojo kūlupėniškis A. Duoblys, II v. – T. Klapatauskas, o III v. – lauko šeimininkas V. Pudžmys.

G. Poškienė pasidžiaugė, kad, organizuojant šias artojų varžybas, sprendžiant ūkiškus reikalus, talkino Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus, o prizus dalyviams ir nugalėtojams įsteigė rėmėjai. Pirmosios, antrosios ir trečiosios vietų laimėtojai buvo apdovanoti dovanų čekiais, o visi varžybose dalyvavę artojai – atminimo suvenyrais, Savivaldybės padėkos raštais.

Į renginį susirinkusiems žemdirbiams gerą nuotaiką kūrė Salantų kultūros centro Žvainių skyriaus vokalinis ansamblis, kas norėjo, galėjo nemokamai pasivaišinti ką tik išvirta koše ir arbata, apžiūrėti demonstruojamą naują žemės ūkio techniką.

• Rašyti komentarą (1)