Apynasris – lauko išvietėms

Kumpikų ūkininkas Viktoras Riepšas sakė, jog šuliniai jų kaime išdžiūsta liepą ir vasarį, tačiau žmonės be vandens verčiasi, kaip kas išmano.

Įstodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo siekti kokybiškos vandenvalos: vadinasi, turės nebelikti lauko tualetų ir fekalijų duobių, o gyventojai privalės jungtis prie įvestų vandentiekio bei nuotekų tinklų. Tačiau gyventojai delsia, ir kaip šis ES reikalavimas bus įgyvendintas, Kretingos rajono vadovai kol kas dar nežino.

Kaime – savas vanduo

Kumpikų kaimo, Darbėnų seniūnijoje, šuliniai vasaromis išsenka, – gyventojai maistui skolinasi vandenį viens iš kito arba perka, o gyvuliams girdyti parsiveža iš pašonėje esančio kanalo. Tačiau apie galimybę kaime turėti centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus jie nenori nė girdėti, – tokia perspektyva daugumos gyventojų nedžiugina dėl didelių prisijungimo darbų bei vandens kainų.

Garbaus amžiaus Kumpikų gyventojas Juozas Baužys sakė: „Mano amžiuje centralizuoto vandentiekio nebereikės – patys esame įsivedę vandenį iš nuosavo šulinio ir nuotekas susitvarkome. Daug kas kaime nenorėtų, o ir kaimas mažėja – kas antra sodyba tuščia“.

„Kruvinai uždirbtus pinigus reikėtų pakloti. Išsiverčiam ir su savo šuliniu. Teisybė, pritrūkstam vandens. Bandėme šulinį pasigilinti – kastuvai į gruntą atsimušė kaip į akmenį. Nuotekoms išvežti kviečiame mašiną arba išpumpuojame į dirvą. Lauko išvietę irgi tebeturim, – jei neleis, nugriausim, tualetą turim ir viduj“, – svarstė Kumpikų kaimo gyventoja Stanislava Jonkienė su dukra Rima Venckuviene.

Dažnas kaimo gyventojas gyvuliams girdyti ir daržams laistyti vandenį vežasi cisternomis iš gretimo kanalo.

Jungtųsi, jei priverstų

Ūkininkas Viktoras Riepšas su kaimynu Jonu Drąsučiu sakė, jog dažniausiai liepą ir vasarį jų sodybų šuliniai išsenka, tačiau didelės bėdos nesą – palaukia, kol per laiką prisipildo ir vėl pumpuoja vandenį. V. Riepšas sakė laikąs 50 galvijų ir šiems girdyti vandenį vežąs cisternomis iš kanalo.

Žmonės tikino, kad vandens jų kaime ėmė trūkti, kai pastatė mokyklą: „Matyt, pataikė į vandens gyslą, kuri maitino visą kaimą. Anksčiau žmonės labiau ir taupė vandenį: reikėjo nešti iš šulinių, skalbti taupiai, nebuvo nei kranų, nei automatinių skalbyklių“.

„Kažkada mūsų kaime buvo artezinis šulinys, bet jį nugriovė, trasos liko po žeme, bet nebetiktų naujam vandentiekiui, – mano V. Riepšas. – Jei ir atvestų naujas trasas ligi kaimo, abejoju, ar kas nors jungtųsi savo noru – nebent priverstų“. Tačiau bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovas Gediminas Valinevičius patikino, jog artimiausiuose Kretingos rajono vandentvarkos planuose nėra numatyta į Kumpikų kaimą tiesti nei vandens tiekimo, nei nuotekų trasų.

Kretingos rajone yra įrengtos 43 vandenvietės ir 14 nuotekų valymo įrenginių. Iš ES lėšų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai palaipsniui jau pakloti Salantuose, Darbėnuose, Kartenoje, Kūlupėnuose, Padvarių gyvenvietėje, o šiemet – Jokūbave ir Grūšlaukėje.

Stanislava Jonkienė neslėpė, jog nuotekas leidžia į duobę arba į dirvą, tačiau apie centralizuotus tinklus dėl jų brangumo nenorėtų nė girdėti. Privalės jungtis prie centralizuotų tinklų

Tačiau tolesnis prisijungimas nuo pagrindinio įvado ligi namų ūkio yra paties savininko rūpestis. „Į tinklų plėtrą investuoti didžiuliai ES pinigai, tačiau patys žmonės nesijudina. Naujosios direktyvos ir įpareigos būtent šių vietovių gyventojus jungtis prie jau esančių centralizuotų tinklų“, – teigė. G. Valinevičius.

Priklausomai nuo trasos atstumo ligi namų valdos bei vietovės geografinių ypatumų, prisijungimas prie tinklų vidutiniškai kainuoja 1,5 tūkst. eurų.

Tačiau G. Valinevičius mano, jog pagrindinė nesijungimo problema yra ne pinigai: „Problema yra žmonių sąmoningumas ir kultūra. Atlikome gyventojų apklausą: tik 15-20 proc. žmonių sakė, jog nesiveda vandens dėl finansinių problemų, kiti neturi komunikacijų namo viduje. Tačiau kone pusė apklaustųjų nemato reikalo jungtis prie centralizuotų tinklų, nes jie įpratę fekalijas ir nuotekas išleisti į gruntą. Be abejo, nereikia mokėti nė už vandentvarkos paslaugas“.

Norėtų padėti gyventojams

ES Lietuvai už tai, kad nesugeba užtikrinti gyventojų prisijungimo prie nutiestų vandens ir nuotekų tinklų, grasina milžiniškomis baudomis. Jos direktyvose aiškiai nurodyta, kad gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau, kaip 2 tūkst. gyventojų, vandentvarkos sistema privalo veikti 100 proc.

Taigi ne vien Kretingos mieste, bet ir Salantuose vietinių srutų duobių bei lauko išviečių turės nebelikti.

Kaip šią problemą ketinama spręsti mūsų rajone, „Pajūrio naujienos“ paklausė Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko. Jis atsakė: „Tarpininkaujant mūsų išrinktiems Seimo nariams Levutei Staniuvienei ir Antanui Vinkui, ketiname siūlyti Vyriausybei bei Seimui įgyvendinti 3 programos variantus: gyventojams visiškai kompensuoti įvadą į namų valdą, kompensuoti iš dalies arba sudaryti sąlygas išsimokėti vandens ūkiui per tam tikrą laiką, įskaičiuojant į paslaugų kainas. Manome, kad Vyriausybė šiai programai įgyvendinti galėtų gauti ES paramos lėšų“.

Valdžia užsimojo pirmiausiai panaikinti lauko išvietes.

„Būdelės“ išliks vienkiemiuose

Tačiau V. Domarkas sakė suprantąs ir tuos gyventojus, kurie turi tvarkingai įrengtus šulinius bei vietines nuotekų sistemas. „Nemaža našta užkraunama senyvo amžiaus gyventojams, kurie nuo seno prie sodybų turėjo įrengtus lauko tualetus ir taip įpratę gyventi. Manau, kad Lietuvoje turime gerokai didesnių aplinkos taršos šaltinių, negu lauko išvietės“, – sakė jis.

Vietinės duobės bei lauko tualetai, pašnekovų manymu, neišvengiamai legaliai liks atokiose vietovėse, kur centralizuotai atvesti tinklus yra labai brangu. Tačiau tų sodybų gyventojai privalės laikytis aplinkosauginių reikalavimų ir užsandarinti sistemas, kad išleidžiamas turinys nepatektų į gruntą.

---

„Mes negalime net įžengti į žmogaus valdą, galime jam tik rekomenduoti įsivesti vandens ir nuotekų tinklus. Aplinkosauga – ne vandens ūkio, bet – seniūnijų rūpestis, kaip ir žmonių neturtas – šalies socialinė problema“, – įsitikinęs bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovas Gediminas Valinevičius.

FAKTAI

Kretingos rajone 2017 m. prie centralizuotų vandens tinklų prisijungė 10 tūkst. 716 namų ūkių, o prie buitinių nuotekų tinklų – 8 tūkst. 989 namų ūkiai.

Į Kretingos rajono vandentvarkos ūkį Europos Sąjunga investavo per 5 mln. eurų.

Prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų gyventojams kainuoja 500-2 tūkst. eurų.

Lietuvoje 2015 m. centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį naudojo 80 proc., o nuotekos į centralizuotas sistemas renkamos iš 72 proc. gyventojų.

Baudos už aplinkos teršimą nuotekomis bei fekalijomis svyruoja nuo 115 iki 579 eurų.

• Rašyti komentarą (12)