|
|
|
Girtų vairuotojų teistumas negąsdina
Net ir sugriežtinta atsakomybė neatėmė noro girtam sėsti už vairo – per šiuos metus Kretingos rajone pareigūnai sulaikė 19 vairuotojų, kurių neblaivumas buvo didesnis negu 1,5 promilės alkoholio. „Tūkstantinės baudos, automobilio konfiskavimas, vairuotojo pažymėjimo praradimas – ko dar reikia, kad žmogus girtas nesėstų už vairo?“, – svarstė Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas, pripažindamas, kad girti vairuotojai – viena opiausių šiandienos problemų, kurią išspręsti įmanoma tik pasitelkus visuomenę. Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo teisės aktų pataisos, pagal kurias vairavimas esant girtam, kai kraujyje rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, prilyginamas nusikaltimui. Vadinasi, įkliuvus policijai, tokio vairuotojo laukia teismas, kuris gali paskirti baudą arba areštą, arba net laisvės atėmimą iki 1 metų. Maža to, žmogaus biografija visam gyvenimui lieka „papuošta“ įrašu apie teistumą. Girto vairuotojo portretas Nors tokių įstatymų pakeitimų iniciatoriai tikėjosi, kad sugriežtinta atsakomybė vairuotojus atgrasys nuo pagundos sėsti už vairo išgėrus, to paties vylėsi ir policijos pareigūnai, tačiau, panašu, kad laukiamo efekto nepasiekta. Kretingos rajono policijos komisariatui tenka kiekvieną mėnesį skaičiuoti vairuotojus, kurių girtumas viršijo 1,5 promilės: sausį ir vasarį jų buvo po 3, kovą – 5, balandį ir gegužę – po 4 vairuotojus. Taigi iš viso policija Kretingos rajono keliuose išaiškino 19 vairuotojų ir tik penktadalis jų yra ne mūsų rajono gyventojai. Už vairo girti sėda ne tik žalias jaunimėlis – beveik 40 proc. visų įkliuvusių vairuotojų yra 40-50 metų amžiaus. Absoliučiai vyrišką kompaniją prieš 10 dienų papildė viena moteris, kuri į alkoholio matuoklį pūstelėjo daugiau kaip 3 promiles ir tai padarė vidury dienos. „Duok Dieve, jei policija išaiškina bent pusę vairuotojų, kurie už vairo sėda girti. O kiek dar jų nepatenka į mūsų akiratį? Esu įsitikinęs, kad kiekvienu atveju, kai policijos pareigūnai sulaiko neblaivų vairuotoją, išsaugome mažiausiai vieną gyvybę“, – teigė A. Pužauskas. Palyginti, kiek vairuotojų, kurių girtumas viršijo 1,5 promilės, su ankstesnių metų statistika neįmanoma, nes iki šiol visi neblaivūs vairuotojai buvo skaičiuojami bendrai, nesvarbu, ar „pripūtė“ 0,4 promilės, ar viršijo 3. Tad iš viso neblaivių vairuotojų per 2016 metus Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai išaiškino 352, 2015 m. – 337, 2014 m. – 380, 2013 m. – 339.
Visuomenė darosi aktyvesnė Kretingos rajono policijos komisariatas iš 19 ikiteisminių tyrimų baigė ir į teismą perdavė 11, o 8 – dar tęsia. Tyrimą prailgina tai, kad rengiant baudžiamąją bylą privalu gauti medicinos įstaigos išvadą, kiek promilių alkoholio buvo rasta vairuotojo kraujyje, o tai užtrunka vidutiniškai nuo 2 iki 4 savaičių. Nors promilių skaičius alkotesterio parodymuose ir kraujo mėginio tyrimo išvadoje dažniausiai truputėlį skiriasi, tačiau dar nė karto nebuvo taip, kad pradėtą ikiteisminį tyrimą tektų nutraukti, nes kraujyje buvo rasta mažiau negu 1,5 promilės. Nors gresianti baudžiamoji atsakomybė sustabdo ne visus vairuotojus, rizikuojančius išgėrus sėsti prie vairo, tačiau, A. Pužausko pastebėjimu, tokio elgesio kriminalizavimas padarė įtaką visuomenės sąmoningumui. „Vis daugiau žmonių skambina policijai ir praneša apie pastebėtus įtartinus vairuotojus – kiekvienu atveju informacija pasitvirtino ir sulaikėme asmenis, kuriems nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Rengiant reidus, nors ir užblokuojant visus įvažiavimus į kokį nors kvartalą, tiek girtų vairuotojų neišaiškiname – atsitiktinumo dalykas, ar pasitaikys kelyje pažeidėjas. Taigi visuomenė yra didelė mūsų pagalbininkė ir esame dėkingi tiems žmonėms, kurie policija pasitiki ir nelieka abejingi, matydami teisės pažeidimą,“ – kalbėjo A. Pužauskas, kuris įsitikinęs, kad visuomenės saugumą lemia ne pareigūnų skaičius, o tai, kad patys gyventojai jaučiasi atsakingi ir netoleruoja nusikalstamo elgesio. Kriterijus – pernelyg formalus Lietuvos kriminologų asociacijos valdybos pirmininkas dr. Simonas Nikartas, paklaustas, kokį poveikį nusikalstamam elgesiui turi bausmės griežtinimas, teigė, jog tai priklauso nuo teisės pažeidimo. „Tarkime, didesnės finansinės baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus gali turėti efektą. Tačiau bausmės griežtinimas kalbant apie laisvės atėmimą, pavyzdžiui, smurtinių nusikaltimų atvejais, įtakos neturi, nes šie nusikaltimai dažniausiai įvykdomi ne racionaliai pasirenkant nusikalsti, o užvaldžius tam tikroms emocijoms, kuomet apie bausmės dydį yra negalvojama“, – kalbėjo S. Nikartas. Jo manymu, tai tinka kalbant ir apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu – blaivus asmuo gali tvirtai žadėti, kad girtas už vairo nesės, tačiau veikiamas alkoholio, jo mąstymas nebėra racionalus ir tuo metu apie laukiančias pasekmes nesusimąstoma. „Labai abejočiau, ar baudžiamoji atsakomybė yra efektyviausias būdas alkoholio problemai spręsti. Sakyčiau, tai sukuria dar daugiau problemų: žmogui lieka teistumas, dėl to jis gali prarasti darbą ir sunkiau gauti naują, išgyventi emocinę įtampą ir kt. Pats baudžiamasis procesas valstybei ir žmogui kainuoja brangiau negu administracinė teisena, – dėstė S. Nikartas. – Mokslininkai ir ne tik kalba apie tai, kad pats kriterijus – 1,5 promilės – yra labai formalus: jei esi išgėręs iki 1,4 promilės, tai lyg ir nieko tokio, o jei truputį daugiau – tai jau nusikaltėlis. Juo labiau kad šis kriterijus priklauso ir nuo asmens fizinių savybių – juk gali du žmonės išgerti tiek pat alkoholio, tačiau vienas iš jų bus girtesnis, vadinasi, už tokius pačius veiksmus gali laukti visiškai skirtingos pasekmės. O jei tas asmuo ateityje padarys dar kokią nusikalstamą veiką – jam jau bus pakartotinis teistumas.“ S. Nikarto nuomone, girtų vairuotojų problemą reiktų spręsti kompleksiškai, kaip prieš keletą metų buvo daroma dėl greičio mėgėjų: bausmių sugriežtinimą lydėjo socialinės akcijos. „Ilgalaikis efektas būtų pasiektas nuo mažens ugdant atsparumą alkoholiui, vairavimo kultūrą. Trumpalaikio efekto pavyzdys – techninės priemonės, pavyzdžiui, autoblokai, neleidžiantys girtam vairuotojui užvesti mašinos“, – teigė S. Nikartas. Nauda neabejoja LR Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis teigė, kad kaip tik į kitų metų Vyriausybės programą bus įtrauktas autoblokų įteisinimas – siūloma, kad už savo lėšas autobloką įsirengsiančiam asmeniui būtų taikomas trumpesnis vairuotojo teisės atėmimo terminas. Tačiau V. Pumputis neabejojo ir tuo, kad buvo verta kriminalizuoti vairavimą, kai girtumas viršija 1,5 promilės alkoholio. „Visų pirma, dėl kokių priežasčių tai buvo padaryta: pastarųjų 5 metų statistiniai duomenys rodė, kad tų vairuotojų, kurie būdami neblaivūs sukėlė mirtį atnešusius eismo įvykius, daugiau kaip 80 proc. atvejų jų girtumas viršijo 1,5 promilės. Baudžiamosios atsakomybės įvedimas padėjo sutramdyti pačius pavojingiausius neblaivius vairuotojus. Iki šios dienos turime 3 mirtinus eismo įvykius dėl neblaivių vairuotojų kaltės, kai per tą patį laikotarpį pernai žuvo 7 asmenys. Pastebimas ir eismo įvykių skaičiaus mažėjimas: šiandien jų turime 37, kai pernai tokiu laiku buvo užfiksuotas 41eismo įvykis, – vardijo V. Pumputis. – Vis dėl to, neramina tai, kad yra vairuotojų dalis – skandinavai juos vadina alkoholikais – kurie nesusitvarko su savimi, jaučia, kad yra stipriai apsvaigę ir vis tiek sėda prie vairo. Ką galbūt reiktų padaryti, kad tokių vairuotojų dar mažėtų – skatinti visuomenę apie juos pranešti. Skandinavijoje netgi būdavo skiriami įvairūs prizai, įvairios dovanos tiems, kas per metus daugiausiai „sumedžiojo“ neblaivių vairuotojų. Tokia praktika Skandinavijos šalyse buvo paplitusi prieš gerą dešimtmetį, kai ten buvo dar pakankamai rimtų problemų dėl neblaivių vairuotojų, o vėliau jos palaipsniui išnyko. Kai žmonės pajaučia, kad visuomenė yra pakankamai įsitraukusi, praneša apie girtus vairuotojus, jie tikrai bijo ir nesėda už vairo. Šito dar trūksta Lietuvoje.“
|
|
