|
|
|
Apžvelgė slaugos kokybės aktualijas
Tarptautinės slaugytojų dienos proga Klaipėdos universitetinėje ligoninėje išvien su Sveikatos priežiūros ir farmacininkų specialistų kompetencijų centru buvo surengta konferencija „Slaugos kokybės aktualijos“, kuri buvo skirta Klaipėdos regiono slaugytojams bei sveikatos priežiūros įstaigų slaugos administratoriams. Konferencijoje apžvelgta šiandienos situacija ir nubrėžtos gairės, kaip šalyje gerinti slaugos kokybę.
Turėtų nebelikti eilių Gausiai iš viso regiono suvažiavusius slaugytojus pasveikino Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis, linkėjimų puokštę slaugytojai „sudarė“ Kompetencijų centro dėstytoja Beatričė Rudienė, o Sveikatos ministerijos atstovė Odeta Vitkūnienė apibūdino, kaip siekiama įgyvendinti slaugos kokybės politiką. Apie žmogaus slaugymą nuo jo gimimo iki mirties dvasinio ugdymo kontekste, pasiremdamas Vatikano neseniai išleistu specialiu leidiniu, kalbėjo Klaipėdos universitetinės ligoninės kapelionas monsinjoras Petras Šiurys. V. Janušonis savo pranešime pažymėjo, jog, pagal Sveikatos ministerijos nuorodas, nuo kitų metų nebeturėtų likti eilių gydymo įstaigose: „Tačiau dar nežinia, kaip tai padarysime. Esmė yra pinigai: bus pinigų – eilių nebus, jei pinigų trūks – eilės išliks. Eilėms įtakos turi ir pacientų charakteris, būdas. Kitose šalyse galioja paciento mokestis – 3-8 eurai už vizitą pas gydytoją ir tai riboja nereikalingus pacientų srautus“. Anot V. Janušonio, sudėtingas procesas – eilių sureguliavimas pačiose gydymo įstaigose. „Mūsų šalyje keistas reiškinys: visose srityse vyksta centralizacija, o sveikatos priežiūros sistemoje – atvirkščiai, decentralizacija. Nesuprantama, kam vykdomos sveikatos priežiūros reformos, jei dauguma jų nenori. Neva, po 20 metų bus geriau mūsų vaikams ir vaikaičiams. Tačiau reformos turėtų būti pagrįstos šiandienos nauda pacientui“, – kalbėjo pranešėjas. Jis palygino, jog po karo tebuvo apie 40 specialybių, susijusių su medicina, o dabar jų yra gerokai per 500. Ligoninėms trūksta pacientų V. Janušonis taip pat pastebėjo tendenciją, kad šiandieną sveikatos priežiūroje nuo profesinės elgsenos – gydytojų, labiau linkstama prie vadybinės – interneto. Socialinių tinklų įtaka, informacijos sklaida turi didžiulės įtakos – pacientai yra gerai informuoti. Jo žodžiais, kiekvienos gydymo įstaigos veiklos kokybė yra vertinama pagal išorinius bei vidinius veiksnius – audito išvadas, pacientų pasitenkinimą, eiles, pakartotinę hospitalizaciją ir pan. Pasaulio ligoninėse, pabrėžė V. Janušonis, nepageidautinų įvykių pasitaiko apie 10 proc., o pas mus – vos keli. „Paciento pasitenkinimą sveikatos priežiūros įstaiga lemia aplinkybių ir veiksnių visuma. Pasitenkinimo rodiklis realiai neatspindi aukščiausios sveikatos priežiūros kokybės. Paprastas pastebėjimas: jeigu pacientą ligoninėje pagydo nuo vėžio, bet po ligoninės langais išdaužė jo mašinos langą, jis vis vien reikš nepasitenkinimą šia gydymo įstaiga“, – tvirtino V. Janušonis. Pranešėjas taip pat pabrėžė tai, kad Lietuvos ligoninėms nebeužtenka pacientų: „Dėl pacientų trūkumo iškyla problemų dėl sutarčių su Ligonių kasomis, o tai turi įtakos ir medikų atlyginimams“. Ligoninėse daugėja slaugos lovų Sveikatos apsaugos ministerijos Slaugos koordinavimo skyriaus vedėja O. Vitkūnienė akcentavo, jog Lietuvoje iš visų ES šalių – labiausiai senstanti visuomenė, todėl slaugos poreikis vis didėja. „Daugėja pacientų apsilankymų gydymo įstaigose ir išlaidos sveikatos priežiūrai taip pat didėja“, – tvirtino ji. Mūsų visuomenėje taip pat sensta ir slaugytojai: slaugytojų amžiaus vidurkis yra 45–49-eri. „Todėl turime galvoti, kaip optimizuoti ir medikų bendruomenę. Vyriausybė slaugytojo darbą vertina kaip vieną iš kokybiško sveikatos priežiūros funkcionavimo rodiklių. Todėl ketinama didinti darbo užmokestį slaugytojams – nuo šios liepos pakils 8 proc., taip pat plėsti paslaugų apimtis ir plėtoti profesinę kompetenciją“, – kalbėjo O. Vitkūnienė. Vidutinis paskirtasis slaugytojo darbo užmokestis šalyje yra 689 eurai, tačiau jis labai skiriasi universitetinėse ir rajonų ligoninėse, Kretingos ligonėje – 553 Eur. Ministerijos atstovė pastebėjo, jog šiandien Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose stacionarių lovų bei slaugytojų skaičius yra didžiausias tarp ES šalių: „Norint išlikti, skyriuose pacientų nebeužtenka. Kiekviena gydymo įstaiga turi savo ypatumus, kuriuos ir turėtų išnaudoti“. Senėjat visuomenei, būtina didinti slaugos lovų skaičių: anksčiau 10 tūkst. gyventojų buvo skiriamos 2 lovos, o dabar – 3. „Jeigu nėra galimybių didinti slaugos lovų ligoninėse, galvojama apie privačias iniciatyvas – slaugos ir sveikatos paslaugų kooperatyvų diegimą“, – teigė O. Vitkūnienė.
|
|
