|
|
|
Leis geriau pažinti Kretingos dvaro šeimininkus
Pernai už 27 tūkst. eurų nupirkti grafų Tiškevičių asmeniniai daiktai bei į Kretingos muziejininkų rankas patekęs Sofijos Horvataitės-Tiškevičienės dienoraštis muziejaus saugyklose neužsibus – Kretingos muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės ryžtui, kad šie eksponatai muziejaus lankytojams būtų pateikti jau ateinančiais – 2018-aisiais, pritarė ir Kretingos muziejaus taryba.
Direktorės pavaduotojas muziejininkystei Julius Kanarskas buvo įsitikinęs, jog, prieš eksponuojant muziejaus naujai įgytas vertybes, yra būtina apie jas surinkti kuo išsamesnę istorinę medžiagą. Pats pritarė, jog tam reikia ne vienerių metų. Į buvusius grafų Tiškevičių rūmus iš broliams pranciškonams sugrąžintų vienuolyno patalpų Kretingos muziejus persikraustė 1992 metais. Per 25 metus buvo restauruoti dvaro rūmai bei kiti statiniai, puoselėjamas parkas, atidaromos naujos ir gausinamos ankstesnės ekspozicijos, tačiau Kretingos miestą kūrusių ir valdžiusių dvaro šeimininkų atminties ženklų muziejuje trūksta. Tą patvirtino muziejaus direktorė V. Kanapkienė. „Turėdami eksponatus nebegalime tūpčioti vietoje“, – V. Kanapkienė ragino nedelsiant, šį rugsėjį pateikti paraišką Kultūros tarybai dėl lėšų, reikalingų ekspozicijos baldams pagaminti. Ji pritarė minčiai, jog istorinę medžiagą apie naujuosius eksponatus rinkti galima ir juos eksponuojant, nelaikant saugyklose. Dvaro istorijos ir kultūros ekspozicija muziejuje buvo įrengta 2012 metais, ir lig šiol naujais eksponatais papildyta nebuvo. „Peržiūrėsime ir ekspozicijos koncepciją, o ekspoziciją pertvarkysime etapais“, – sakė V. Kanapkienė. Pirmiausiai numatoma išeksponuoti grafų Tiškevičių gyvenimą ir veiklą liudijančius jų asmeninius daiktus, kaip antai, grafo Aleksandro Tiškevičiaus krikšto vaikų kryželius, sidabrinę vazą, bokalą, kitus. Ekspoziciją turėtų papildyti Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje esančių buvusios grafų Tiškevičių bibliotekos Kretingos dvare knygų kopijos. Grafų Tiškevičių herbu pažymėtas knygas bibliotekoje Vilniuje surado Kretingos muziejaus Istorijos ir architektūros skyriaus vedėja Jolanta Klietkutė. J. Kanarsko tvirtinimu, Lietuvos pirmoji hidroelektrinė buvo pastatyta grafų Tiškevičių rūpesčiu Kretingoje, o ne Rietave, kaip kartais teigiama. Rūmų bibliotekos salėje numatyta įrengti šiai hidroelektrinei skirtą interaktyvią ekspoziciją, taip parodant grafo Juozapo Tiškevičiaus indėlį į mokslą, techninę pažangą. Ekspoziciją papuoš ir neseniai muziejaus įsigyti grafams priklausę gobelenai. Prancūzų kalba parašytas Sofijos Horvataitės-Tiškevičienės dienoraštis jau išverstas į lietuvių kalbą ir taip pat bus atskleistas muziejaus lankytojams. „Jį norime irgi instaliuoti“, – pažymėjo V. Kanapkienė. Paskiausiai planuojama išplėsti ekspozicijos dalį, skirtą Kretingos miesto įkūrėjui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės karvedžiui Jonui Karoliui Chodkevičiui. Muziejaus taryba pritarė muziejaus struktūros pokyčiams: bus likviduojami Dailės ir Etnografijos skyriai ir steigiamas vienas Etnokultūros skyrius. „Struktūrinė reforma buvo būtina atsižvelgiant į Kultūros ministerijos rekomendacijas, kad skyriuje turi dirbti ne mažiau kaip trys darbuotojai, pas mus jų buvo po du. Be to, pertvarka turėtų pasitarnauti geresniam, spartesniam viso muziejaus darbui, taip pat ir atnaujinant ekspozicijas“, – kalbėjo V. Kanapkienė.
|
|
