|
|
|
Iš tarybos opozicijos – priekaištai „Kretingos komunalininkui“
Vakar Kretingos rajono tarybai buvo pristatytos Savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovų ataskaitos už 2016 metus – daugiausiai diskusijų kilo dėl „Kretingos turgaus“, patyrusio 13,5 tūkst. eurų nuostolį, bei „Kretingos komunalininko“, kuris, kai kurių tarybos narių manymu, nesistengia taupyti iš biudžeto gaunamų lėšų ir ateityje gali virsti į „lesyklėlę“ saviems. Vakarykštis Kretingos rajono tarybos posėdis prasidėjo iškilmėmis – dar kartą tarybos nario priesaiką, dalyvaujant Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui Arnui Neverauskui, perskaitė socialdemokratas Steponas Baltuonis. Su juo vos prieš mėnesį rajono politikai taip pat iškilmingai buvo atsisveikinę – mat S. Baltuonis tarybos nario mandato neteko, paaiškėjus, jog jo gyvenamoji vieta yra deklaruota ne Kretingos rajono savivaldybėje. „Net ir nebuvo svetimos dvasios tavo kėdėje“, – šmaikštavo Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, sveikindamas vėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu tarybos nariu tapusį S. Baltuonį, kurio šiuo metu gyvenamoji vieta – vėl Kretingos rajone. Į rajono tarybą sugrįžus S. Baltuoniui, jo partijos kolega Vladas Baltuonis atsistatydino iš Ekonomikos ir finansų komiteto ir paprašė leisti tęsti darbą Švietimo komitete. Dar viena permaina – „Kretingos krašto“ frakcija, kurią sudaro Darius Petreikis, Vilius Adomaitis ir neseniai į ją atėjęs Antanas Kalnius, pasiskelbė tarybos mažuma – opozicija. V. Adomaitis pateikė pareiškimą atsistatydinti iš Kontrolės komiteto, o jo vieton „Kretingos krašto“ frakcija delegavo A. Kalnių. Įžvelgia „lesyklėlės“ grėsmę Tarybos nariams tvirtinant Savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovų ataskaitas, bene aršiausios opozicijos kritikos sulaukė „Kretingos komunalininko“ direktorė Renata Surblytė. „Per 2016 metus vyko 27 pirkimai, kurių duomenys yra žinomi: tik dėl keleto jų buvo paskelbti viešųjų pirkimų konkursai, o absoliuti dauguma buvo organizuojama viešai neskelbiant, t.y. atliekant apklausą. Tarp jų – ir druskos pirkimas: už 254 tonas UAB „Klaipėdos regiono keliai“ sumokėta 22 tūkst. 859 eurai, įskaitant PVM. Tai yra dideli pinigai. Ar kreipėtės ir į kitus tiekėjus, o ne tik į „Klaipėdos regiono kelius“? Susidaro įspūdis, kad mūsų Savivaldybės pinigai mėtomi į visas puses, – kalbėjo V. Adomaitis, kurio įsitikinimu, padėtį turėtų įvertinti ir Antikorupcijos komisija. – Be to, nagrinėjant viešųjų pirkimų suvestines, kurias jūs pateikiate savo tinklapyje, daug kur nurodoma, jog vadovautasi Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių XV ir XX skyriais. Gal galėtumėt pasakyti, kas juose rašoma? Padėsiu: jūsų viešųjų pirkimų taisyklėse XX skyriaus iš viso nėra, o XV skyriuje apibrėžiamos supaprastinto projekto konkurso sąlygos – tai yra labiau skirta meno renginiams. Noriu paklausti: ar tai yra nekompetencija, ar korektūros klaida?“. R. Surblytė pripažinusi dar turinti peržiūrėti dokumentus ir įsitikinti, ar tikrai juose esama tokių rimtų klaidų ir, jei taip, kaip tai galėję nutikti. „O dėl druskos pirkimo kreipėmės į keletą tiekėjų, tačiau buvome numatę tokius apribojimus: kad įmonė turėtų, kur sandėliuoti druską Kretingoje, ir mes iš jos druską perkame tik pagal poreikį“, – paaiškino R. Surblytė. Jos pusėn stojo ir socialdemokratas Konstantinas Skierus, kuris yra buvęs „Kretingos komunalininko“ direktorius, o šiuo metu vadovauja Palangos komunaliniam ūkiui. „Pasiklausius Adomaičio, atrodo, kad jis apie viską nusimano kaip tiesioginis gamybininkas – per atostogas aš jį priimčiau į Palangos komunalinį ūkį. Padirbėtum, ir čia nepostringautum nesąmonių, mūsų laiko negaišintum“, – skėlė K. Skierus. Beįsiplieskiančias aistras rajono meras Juozas Mažeika bandė malšinti sakydamas, kad kontroliuoti viešųjų pirkimų skaidrumą yra Kontrolės komiteto kompetencijos klausimas. Tačiau A. Kalnius atkreipė dėmesį, kad dauguma narių „Kretingos komunalininko“ valdymo organuose – socialdemokratai. „Girdime, kad kažkur būna vadinamosios lesyklėlės – tikiu, kad čia taip nėra, ir „Kretingos komunalininkas“ dirba sąžiningai ir nuoširdžiai, bet kas galėtų paneigti, kad po kelerių metų tokia „lesyklėlė“ negalėtų atsirasti?“, – kalbėjo A. Kalnius, įsitikinęs, „Kretingos komunalininko“ veiklai turėtų būti skirta didesnė kontrolė. Pasiūlė imtis naujovių Išgirdę, kad per 2016 metus „Kretingos turgus“, kurio apyvarta – 53,6 tūkst. eurų, patyrė 13,5 tūkst. eurų nuostolių, tarybos nariai pradėjo diskutuoti, ar nevertėtų įmonės sugrąžinti „Kretingos komunalininkui“. Tarybos nariai skeptiškai vertino „Kretingos turgaus“ direktoriaus Nerijaus Tertelio siūlymus iš krizės kapstytis didinant kainas ir atsisakant socialinių paslaugų – vietoj to jie siūlė savo idėjas. „Turgui išgyventi reikia ieškoti naujų būdų, naujų metodų. Neseniai buvo Velykų mugė ir ją organizavo svetimi verslininkai, už vietą prašę 50-70 eurų, iš tautodailininkų – po 25 eurus. O jei mūsų turgus imtųsi patys tokias muges organizuoti?“, – siūlė Darbo partijos narys Antanas Puodys, sulaukęs kolegų pritarimo. Jį papildė socialdemokratas Povilas Turauskis, pasiūlęs organizuoti ir tokias parodas, kuriose prisistatytų Kretingos rajone veikiantys verslo objektai, pavyzdžiui, medžio apdirbimo įmonės. Liberalų Sąjūdžio narys Almantas Skruibys buvo įsitikinęs, kad iš finansinės krizės būtų galima išsikapstyti tik 2 būdais: arba investuoti steigėjams, arba turgaus teritoriją išnuomoti privatininkams, jiems nustatant tam tikras sąlygas ir įpareigojant nekeisti veiklos. Nors buvo ir kitokių radikalių pasiūlymų, kaip pertvarkyti turgaus valdymą, tačiau girdėjosi ir optimistinių nuomonių – pavyzdžiui, konservatoriai Jūratė Laučiūtė bei Jonas Drungilas įtikinėjo, jog dėl vieno nenusisekusio sezono, kuomet oro sąlygos buvo labai nepalankios, nereiktų skubėti imtis esminių sprendimų. Asmeninės atsakomybės neprisiėmė Priekaištų teko išgirsti ir „Kretingos vandenų“ direktoriui Gediminui Valinevičiui, nors jo metinę ataskaitą tarybos nariai balsų dauguma patvirtino. „Jau ne vienerius metus didėja geriamo vandens nuostoliai, jie gerokai viršija net respublikos vidurkį. Ar yra numatytos priemonės tam sumažinti?“, – klausė tarybos narys Vytautas Ročys. Į tai G. Valinevičius atsakė: „Šalies vidurkį viršijame 5 proc. – aišku, tai nedžiugina, tačiau žvelgiant į pastaruosius 5 metus, nuostoliai yra mažinami, tik 2016-aisiais kiek padidėjo, palyginus su 2015 metais. Mažinant nuostolius, pagrindinis darbas yra trasų renovacija – jai finansavimas prasidės tik nuo šių metų. O iki šiol finansavimas buvo skirtas tik trasų plėtrai“, – teigė G. Valinevičius. „Kretingos krašto“ frakcijos atstovai D. Petreikis bei V. Adomaitis stebėjosi išgirdę, kad G. Valinevičius kaip vadovas neprisiima atsakomybės dėl „kirminų skandalo“, kuomet metus laiko gyventojams vanduo buvo tiekiamas su uodo trūklio lervomis. Maža to, nors lervos išplito dėl to, kad buvo netvarkingas „Kretingos vandenų“ teritorijoje esantis vandens rezervuaras, kalti liko gyventojai – jiems uždrausta sodybose naudotis mišria vandens tiekimo sistema. Tačiau G. Valinevičius paaiškino, kad mišrios sistemos negali būti ir šio reikalavimo laikomasi visoje šalyje.
|
|
