|
|
|
Žmogžudystės byloje savo žodį tarė medicinos ekspertė
Ne mažiau kaip 6 smūgiai į veidą, o iš viso į galvą – ne mažiau 10. Taip sužalojimus apibūdino teismo medicinos ekspertė Gerda Andriuškevičiūtė, kuri 2016 metų rugsėjo 19 dieną buvo atvykusi į namą Laukų g., kur po išgertuvių paryčiais ir buvo rastas negyvas kretingiškis Arūnas Venckus.
Teismo medicinos ekspertė G. Andriuškevičiūtė buvo apklausta Klaipėdos apygardos teisme, kur toliau nagrinėjama A. Venckaus žmogžudystės byla – ja kaltinami kretingiškiai 35 metų Saulius Mačiulis ir 46 metų Aidonas Budreckis, išvakarėse drauge dalyvavę išgertuvėse. Nė vienas kaltinamųjų neprisipažįsta įvykdę nusikaltimą ir kalbėti sutinka tik pasibaigus liudytojų apklausoms. Iš jau anksčiau pasisakiusiųjų liudytojų yra žinoma tik tiek, kad A. Budreckis teigė savo namuose, kur vyko išgertuvės, negyvą A. Venckų radęs tuomet, kai pakirdo iš miegų – apie tai jis pats ir pranešė policijai. S. Mačiulis artimiesiems pasakojo, kad išgertuvių metu buvo užmigęs, o prabudęs, kai A. Venckus bandė nuo jo kaklo nusegti auksinę grandinėlę – todėl, jį nustūmęs nuo savęs, pasišalino iš vietos. Būtų pakakę silpno smūgio Šįsyk teisme liudijo medicinos ekspertė G. Andriuškevičiūtė, kuri A. Venckų apžiūrėjo dar įvykio vietoje, praėjus kelioms valandoms po jo mirties, tyrimą ji tęsė ir kitą dieną. G. Andriuškevičiūtė nustatė, kad A. Venckus mirė kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu, o reikšmingiausi mirčiai buvę sužalojimai veido srityje. Teismo medicinos ekspertė taip pat paaiškino, kad tokią traumą patyręs žmogus dar gali būti sąmoningas ir savarankiškai judėti nuo kelių minučių iki kelių valandų, nors tuo metu jau ir yra prasidėjęs kraujavimas į smegenis. „Nukentėjusiajam buvo nustatyta 2,96 promilės alkoholio, kas kalbant apie gyvą žmogų, prilygtų sunkiam girtumo laipsniui. Taigi alkoholio koncentracija tą kraujavimą gali suintensyvinti. Tačiau kiek tiksliai laiko nukentėjusysis dar galėjo būti aktyvus ir atlikti savarankiškus veiksmus, pasakyti negalima“, – teigė G. Andriuškevičiūtė. Paklausta, ar A. Venckus galėjęs taip susižaloti pats, pavyzdžiui, griuvinėdamas ant žemės, G. Andriuškevičiūtė teigė, jog tokia galimybė mažai tikėtina, nes veidas sužalotas skirtingose plokštumose. Be to, pasak teismo medicinos ekspertės, nereikėjo ir stipraus smūgio, kad žmogus būtų mirtinai traumuotas, juolab kad ir alkoholis turi atpalaiduojamąjį poveikį. G. Andriuškevičiūtė taip pat dalyvavo ir vienam kaltinamųjų – S. Mačiuliui – ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus įvykio vietoje: tuomet šis teigė smūgiavęs delnu. Apie tai paklausta, teismo medicinos ekspertė paaiškino: „Neatmetama galimybė, kad silpnas trauminis poveikis į veido sritį galėjo sukelti galvos rotaciją“. Girdėjo „knarkimą“ Sužalojimų būta ne tik A. Venckaus galvoje, bet ir visame kūne, kuris buvo nusėtas daugybinėmis kraujosruvomis, sulaužytas vienas šonkaulis. Pasak G. Andriuškevičiūtės visi sužalojimai padaryti kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aurelijus Stanislovaitis pacitavo ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje užfiksuota frazė „nugriuvo ir pradėjo knarkti“. Paprašyta pakomentuoti tokią būklę, G. Andriuškevičiūtė teigė, jog pasitaiko atvejų, kai aplinkiniai, išgirdę panašų į knarkimo garsą, mano, kad žmogus užmigo, o iš tiesų tai reiškia būklės pablogėjimą, po kurios ištinka mirtis. „Mažai tikėtina, kad nukentėjusysis dar galėjo atlikti kokius veiksmus po „knarkimo“, – sakė G. Andriuškevičiūtė, savo atsakymą grindusi ir tuo, kad kraujo krešulių rasta galvos smegenų kamiene, kuris atsakingas už gyvybiškai svarbias funkcijas. – Jį pažeidus, žmogaus jau neišgelbėsi.“
|
|
