|
|
|
Garbingi vardai – ne bet kam ir ne už bet ką
Kretingos rajono Garbės piliečio vardas – aukščiausias įvertinimas, kuriuo gali būti apdovanoti kilniais poelgiais, iškiliais darbais bei pasiekimais savo gimtąjį kraštą garsinantys asmenys. Kasmet iki balandžio 1-osios rajono Savivaldybės tarybos nariai, bendruomenės, visuomeninės organizacijos, pavieniai piliečiai mero vadovaujamai Garbės piliečio vardo suteikimo komisijai turi pateikti kandidatūras ir išsamią informaciją apie jas. Šiemet iki nustatyto termino negauta nė vieno oficialaus pasiūlymo. Oficialių pasiūlymų negavo „Taip atsitinka ne pirmi metai. Jei, kad ir pavėluotai, kas nors kriterijus atitinkantį kandidatą pasiūlytų, dar svarstytume, jei ne – vadinasi, taip ir liks, naujo Garbės piliečio šiemet vėl neturėsime “ ,– sakė J. Mažeika. „Pajūrio naujienų“ žiniomis, klubo „Kretingos krašto ainiai“ atsaskaitinio susirinkimo metu rajono tautodailininkų klubo „Verpstė“ pirmininkė, už reikšmingą etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą Garbės piliečio vardu 2005-aisiais tituluota Laimutė Grigaitienė prasitarė, kad šio vardo galėtų būti verta ne mažiau rajonui nusipelniusi ilgametė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. Be mero J. Mažeikos, Garbės piliečio vardo suteikimo komisijoje dirba dar 8 rajono Savivaldybės tarybos nariai: Vilius Adomaitis, Augenija Juknevičienė, Antanas Kalnius, Valerijonas Kubilius, Jūratė Laučiūtė, Vytautas Ročys, Danutė Skruibienė ir Saulius Šopaga. Tačiau ne jų žodis sprendžiant yra svarbiausias – balsų dauguma pritarti turi Kretingos rajono taryba. Pirmaisiais rajono Garbės piliečiais tais metais tapo istorinės asmenybės – Kretingos miesto, bažnyčios ir vienuolyno įkūrėjas Jonas Karolis Chodkevičius; kunigaikštis, Vilniaus vyskupas, Kretingos savininkas, pirmosios vidurinės mokyklos įkūrėjas, mūrinės statybos mieste pradininkas Ignacas Jokūbas Masalskis; kunigas pranciškonas Jurgis Pabrėža. Vieni pirmųjų Garbės piliečio titulus gavo jau amžiną atilsį tautodailininkas Juozas Lukauskas, liaudies menininkas Anicetas Puškorius. Naujas puslapis – po Nepriklausomybės Į klausimą, nuo kada apskritai Kretingoje suteikiamas Garbės piliečio vardas, rajono Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Reimunda Ruškuvienė atsakyti negalėjo. „Ir niekas šiandien jums neatsakys. Žinoma tik tiek, kad už nuopelnus rajono žmonių sveikatai tuometinis Kretingos miesto meras a. a. Algimantas Elinskas savo pasirašytu dokumentu 1988-aisiais šiuo vardu apdovanojo gydytoją Juozą Pipinį, už nuopelnus krašto sportui – krepšinio trenerį Stasį Ruzgailą, už tautinės kultūros puoselėjimą – Ligiją Sofija Vaičiulėnienę. „Rajono savivaldybės taryba šį reikalą perėmė 1999-aisiais, kai, jos sprendimu, Lietuvos nepriklausomybės metais pats pirmasis Garbės piliečio vardą rajone gavo tautodailininkas medžio drožėjas Adolfas Viluckis, 2001 m. – miškininkas Rimantas Antanas Kviklys ir triskart pasaulio čempionas maratonininkas Piotras Silkinas. Vienas jų įvertintas už nuopelnus ekologijai ir kultūrai, kitas – už nuopelnus krašto sportui. Paskutinis rajono Garbės piliečių sąraše, kuriame iš viso puikuojasi 42 pavardės, – buvęs rajono meras Valerijonas Kubilius, 2014 m. šiuo titulu pagerbtas už nuopelnus Kretingos rajono bendruomenės gerovei ūkio, sveikatos apsaugos, kultūros, švietimo, sporto ir aplinkosaugos srityse. Titulas ir džiugina, ir įpareigoja „Jaučiuosi įvertinta, mane kviečia į visas rajone vykstančias šventes bei renginius, – „Pajūrio naujienų“ paklausta, koks jausmas žmogų apima, išgirdus, kad tapo rajono Garbės piliečiu, neslėpė 82-ų vydmantiškė poetė tremtinė Nijolė Rimkienė. – Prisimenu, tą dieną, kai paskambino tuometinis meras ir pranešė apie tai, vėliau daug sveikinimo skambučių sulaukiau iš pažįstamų. Tarsi lengvas šokas tomis dienomis buvo apėmęs“. Beveik visą gyvenimą kultūrai pašventusiai moteriai šis vardas buvo suteiktas 2005-aisiais. N. Rimkienė 12 metų dirbo Vydmantų kultūros namų direktore, vadovavo įvairiems saviveiklininkų kolektyvams, yra išleidusi 5 poezijos knygas, kurį laiką vadovavo savo suburtam tremtinių ansambliui „Atmintis“. „O ir dabar abu su vyru Rimantu, beje, sulaukusiu 80-ojo jubiliejaus, užsisklęsti namuose nenorim – aš Šv. Mišių metu giedu Vydmantų koplyčioje, jis lanko kaimo kultūros namų folklorinį ansamblį „Žemčiūga“, – sakė N. Rimkienė. Paklausta, ką šiandien ji pati išrinktų rajono Garbės piliečiu, pirmąją nedvejodama paminėjo daug metų kultūros puoselėjimui rajone atidavusią buvusią energingą, veiklią Kretingos kultūros centro direktorę Konstanciją Macienę, taip pat kompozitorių, įvairių saviveiklos kolektyvų vadovą Aloyzą Žilį. „Turiu daugybę kitų svarių apdovanojimų, esu ir Izraelio garbės konsulas, tačiau kraštiečių įvertinimą laikau širdžiai mieliausiu ir brangiausiu“, – neslėpė medikas, verslininkas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Nacionalinės premijos laureatas Vladas Algirdas Bumelis, kuriam Kretingos rajono Garbės piliečio vardas už dėmesį ir paramą gimtajam miestui, už jo garsinimą užsienyje suteiktas 2007-aisiais. Anot pašnekovo, jis turėjęs dvi galimybes: seną, sukežusį tėvų namą Kretingoje, Basanavičiaus gatvėje, parduoti ir visam laikui išvažiuoti arba atstatyti ir įkurti ką nors naudingo. Įkūrė šiuolaikinį medicinos centrą „Northway“. „Mūsų, visų rajono Garbės piliečių, pareiga – tarnauti savo kraštui, stengtis, kiek įmanoma, jam padėti“, – sakė V. A. Bumelis. Miesto šventės akcentas Vieša iškilminga Garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija organizuojama kasmet birželio antrą savaitę rengiamoje Kretingos miesto šventėje – rajono meras tradiciškai įteikia įmonėje „Telšių praktika“ pagal užsakymą sukurtą Garbės piliečio ženklą, kuriame pavaizduotas Kretingos rajono herbas ir įrašytas užrašas „Kretingos rajono Garbės pilietis“, taip pat – Garbės piliečio pažymėjimą, pasirašytą mero ir patvirtintą antspaudu. Garbės piliečio vardo suteikimo faktas įrašomas Kretingos rajono Garbės piliečių knygoje. Įgijęs garbingą titulą, asmuo įgyja ir kai kurių privilegijų: nustatyto reglamento tvarka gali dalyvauti ir kalbėti tarybos bei jos komitetų posėdžiuose, visuose rajono teritorijoje vykstančiuose renginiuose, kuriuos organizuoja Savivaldybės institucijos, lankytis nemokamai. Garbės piliečio atminimui įamžinti rajono Savivaldybė laidojimo ar paminklo pastatymo išlaidoms gali skirti 20 MGL dydžio sumą. Pagal 2011 m. lapkritį priimtus nuostatus, Garbės piliečio vardas per kalendorinius metus paprastai suteikiamas ne daugiau kaip vienam asmeniui. Garbės piliečio statusą ir privilegijas asmuo praranda pripažinus, kad jo elgesys nesuderinamas su šiuo vardu, taip pat padarius tyčinį nusikaltimą.
|
|
