|
|
|
Laiko ratą suka į priekį
Visus metus vykusiais renginiais Kretingos Simono Daukanto progimnazija pasitiko 50-ąjį savo gyvavimo jubiliejų. Baigiamasis akordas nuskambėjo praėjusį penktadienį, kai į mokyklą susirinkę buvę ir esami jos vadovai, mokytojai, moksleiviai pasidalijo šiltais prisiminimais, savo mokyklai linkėjo kuo geriausios kloties, o kieme pasodino tvirtybę simbolizuojantį ąžuolą, kaip XIX amžiuje rašė Simonas Daukantas, – dievams pašvęstą medį. Tvirtybę saugos ąžuolas Direktorė Sigita Jonaitienė linkėjo, kad tas medis taptų žaliuoju metraštininku, visai dabartinei mokyklos bendruomenei neleidžiančiu užmiršti svarbiausių rašytojo ir švietėjo Simono Daukanto puoselėtų vertybių – meilės, pagarbos vieni kitiems, santarvės ir tolerancijos. „Asmeninių gimtadienių nemėgstu, o šio mokyklos jubiliejaus laukiau su ypatinga nuotaika, nes, vartydama istorijos puslapius, radau darbuotojų labai prasmingų, kartais šmaikščių, kartais ašarą spaudžiančių prisiminimų. Mums beliko laiko ratą sukti į priekį, tą istoriją turime tęsti toliau, kad ir po dešimties, dvidešimties ar daugiau metų galėtume pasakyti, jog mums gera gyventi čia“, – kvietė antrus metus įstaigai vadovaujanti direktorė. „Gera gyventi čia“ ir buvo visos šventės, prasidėjusios muzikos studijos „Raktas“ daina „Auga vaikai“, leitmotyvas. Koncertavo jaunučių liaudiškų šokių grupė, skudučių ansamblis, progimnazijos bendruomenės narių bei Kretingos Dienos veiklos centro šokių grupės, sveikinimo žodžius savo mokyklai tarė buvę direktoriai. „Buvau prie šios mokyklos ištakų. Kai pažiūriu į dabartinę tokią gražią įstaigą, nori nenori prieš akis iškyla, kokia buvo tarybiniais metais. Pastatė „dėžutę“, ir viskas, gavom tuščias klases, turėjom rūpintis inventoriumi, prireikus, grindis patys mokytojai ir mokiniai, kaip mokėjom, dažais tepliojom, nes ir anuomet norėjom, kad būtų kuo jaukesnė aplinka“, – atviravo per 20 metų mokyklai vadovavęs pirmasis direktorius Feliksas Lukauskas. Progimnazijos istorija prasidėjo 1967-aisiais, kai šalia mažos pradinės mokyklos, priklausiusios dabartinei Pranciškonų gimnazijai, duris atvėrė Kretingos aštuonmetė. Į ją buvo perkelti pradinio ugdymo ir V-VIII klasių mokiniai iš aplinkinių Kretingos mokyklų. Tuomet mokėsi 300 mokinių.
Daugiau istorijos Po poros metų pradėtas statyti mokyklos priestatas, kuriame buvo įrengta sporto ir aktų salės, klasės, valgykla. Nuo 1978 m. iki 1988 m. aštuonmetės mokyklos patalpose veikė ir neakivaizdinė mokykla. Nuo 1978-ųjų ugdymo įstaiga įgijo Kretingos nepilnosios vidurinės mokyklos statusą. Iki 1991 m. buvo išleistos 25 aštuntų-devintų klasių mokinių laidos. Į Kretingos 4-ąją vidurinę mokyklą įstaiga reorganizuota 1989 m., iki 2000 m. jai vadovavo dabartinis rajono Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas. „Vienintelis, dėl ko skauda širdį, – kad vietoj buvusių 800 moksleivių šiandien, kai mokykla tapo tokia jauki ir moderni, beliko 300“, – apgailestavo jis. Kartu su spalvingas puokštes gėlių nešinomis kolegėmis Kretingos rajono švietimo centro direktore Adele Mazeliauskiene, savo pavaduotoja Daiva Traniziene bei vyriausiąja specialiste Jolanta Jurgutiene mokyklos pasveikinti atvykęs Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila prisiminė, kad „Domarko laikais“ ir pats šioje mokykloje norėjęs įsidarbinti fizikos mokytoju, tačiau neatsiradę laisvos vietos. „Aplinkybės susiklostė taip, kad iš Šilalės, kurioje dirbau, reikėjo grįžti į tėviškę, Baublius. Feliksas Lukauskas yra buvęs mano mokytojas to kaimo mokykloje, gerbiau šį žmogų, maniau, jei jis – ten, norėčiau ten ir aš“, – juokėsi A. Sungaila. Pirmoji mokyklos renovacija įvyko 2000 m. Buvo atidaryta kompiuterizuota biblioteka-skaitykla ir aktų salė. Statybų rūpesčiai krito jau ant iki tol 6 metus direktoriaus pavaduotoja ugdymui dirbusios Adelės Jonauskienės pečių. „Laukė begalė darbų, buvo momentų, kai gyvenome be langų ir be durų, bet mokėjome darniai dirbti“, – prisiminė ji.
Paskutinis sakinys – apie dabartį Buvusi direktorė atviravo mokyklą laikiusi savo antraisiais namais, o šio jubiliejaus laukusi su nostalgija, nes pasiilgusi buvusio kolektyvo, norėjusi susitikti, apkabinti. „Gražiai bendravom, sutarėm. Ko paprašydavau, tas būdavo padaryta. Su mokiniais noriai dalyvaudavom visose, kokios tik buvo, viktorinose, konkursuose. Kai pagalvoji, jeigu jauni žmonės, baigę mūsų mokyklą, pasirinko teisingus gyvenimo kelius, vadinasi, nebuvo dirbta veltui“, – svarstė A. Jonauskienė. Buvusi direktorė pasidžiaugė, kad, jai vadovaujant, S. Daukanto mokykloje yra pabuvoję daug garbingų svečių, tarp jų – ir pirmoji šalies ponia Alma Adamkienė. Savo gyvavimo 35-metį mokykla atšventė 2002–aisiais. Tuo metu čia dirbo per 60 mokytojų, mokėsi 800 mokinių. Mokyklos renovacija buvo tęsiama 2002–2004–aisiais, naujame priestate atidarytos 8 klasės, jose įrengti 3 užsienio kalbų, 4 – pradinių ir vienas tikybos kabinetai, atnaujinta sporto salė. Nuo 2009-ųjų pradėjo veikti priešmokyklinio ugdymo grupė. Nuo 2010 m. rugsėjo 1-osios Kretingos Simono Daukanto vidurinė mokykla tapo pagrindine. Tais metais ji išleido paskutinę, 18-ąją, abiturientų laidą. Į progimnaziją mokykla reorganizuota 2015-ųjų rugsėjo 1-ąją. „Aš irgi Simono Daukanto mokyklą galiu vadinti antraisiais namais – išdirbau čia 27-erius metus, buvau tas žmogus, kuris iki mokyklos 50-mečio rašė jos metraštį“, – atviravo buvusi dailės mokytoja Nijolė Maštarienė. Paklausta, kokį paskutinį sakinį įrašė, prisipažino – apie dabartinį taip pat šaunų kolektyvą.
|
|
