Pajūrio naujienos
Help
2017 Gegužė
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną18°C debesuotumas 40 %
Naktį6°C debesuotumas 83 %
Apklausa

Ar pasigendate privačių maršrutinių taksi iš Kretingos į Palangą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Įvairia praktine veikla Lietuvoje ir užsienyje jau galintis pasigirti studentas Mindaugas Šerpytis džiaugėsi pasirinkęs ekonomikos ir marketingo sritį, kuri atvėrė plačias galimybes iššūkiams.

Kol abiturientai klajodami savo pasirinkimų klystkeliuose skaičiuoja likusias dienas mokykloje, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentas bei Marketingo ir komunikacijos departamento darbuotojas, 25 – erių kretingiškis Mindaugas Šerpytis įsitikinęs, jog nerimauti nėra ko: „Jeigu kažko labai norite, sunkiu darbu galite pasiekti viską.“

Perspektyvas kuriame patys

Kaip ir bet kuriam jaunuoliui, stovinčiam ant mokyklos baigimo slenksčio, taip ir M. Šerpyčiui, sprendimas, nulėmęs studijų kryptį prieš šešerius metus, atrodė pats svarbiausias dalykas, todėl normalu, jog ir jis neišvengė abejonių. Vis dėlto domėjimasis ekonomika, verslu, gebėjimas skaičiuoti vaikiną paskatino nerti į ekonomikos sritį.

„Suprantu, kad tuomet bandžiau nežinodamas, kas manęs laukia, tačiau džiaugiuosi šiandien galėdamas pasakyti, kad pasirinkau ir ketverius metus praleidau sau tinkamose studijose“, – atviravo ekonomikos ir finansų bakalauro studijų programą jau baigęs vaikinas, netrukus atradęs dar jam įdomią sritį – marketingą.

Anot pašnekovo, daugelis moksleivių, ieškodami teisingiausio sprendimo, turinčio nušviesti jų ateitį, padaro ne viską, ką galėtų. Visų pirma, pasirinkimą dažnai lemia aplinkinių žmonių spaudimas, kuriam derėtų atsispirti ir paisyti asmeninių norų. Taip pat, M. Šerpyčio nuomone, jaunuoliai neįsigilina į tai, kas slepiasi po skambių profesijų bei studijų programų pavadinimais. Apsisprendimui įtaką daro ir noras siekti pelningos bei daug žadančios profesijos. Nors, anot pašnekovo, atsižvelgti į tai nėra taip jau blogai, aklai patikėti vien šiuo faktoriumi nereikėtų. „Tinkami gebėjimai ir neperspektyvią specialybę pavers mėgstamu bei gerai apmokamu darbu, – įsitikinęs M. Šerpytis. – Nėra perspektyvių ar neperspektyvių specialybių, tokie gali būti nebent žmonės.“

Pašnekovas teigė pastebėjęs, jog kartais jauni žmonės turi svajonę, žino, ko jie nori, tačiau neišdrįsta to siekti, nes galvoja, kad tai neįmanoma: „Iš tiesų aš tikiu, kad klaidos neegzistuoja, tai tiesiog mokymosi dalis, o kiekviena jų priartina mus teisingesnio sprendimo link.“ Svarbu nebijoti suklysti

Paklaustas apie tai, kaip vis dėlto reikėtų teisingai pasirinkti profesiją, studentas priminė paprastą tiesą – būtina žinoti, ko nori iš gyvenimo. Pašnekovas neneigė, jog jaunam žmogui atsakyti į šį klausimą gana sudėtinga, tačiau jaunuoliams gali padėti savityra. Vaikino nuomone, svarbu žinoti savo gebėjimus, vertybes, išbandyti įvairias veiklas ir nebijoti klausti. Universitetai, kitos ugdymo įstaigos bei organizacijos tam ir siūlo renginius, projektus bei kitas galimybes, kad padėtų ne tik išbandyti, bet ir surasti save kokioje nors veikloje.

„Reikia eiti, daryti, bandyti, klysti ir rizikuoti. Svarbu nesėdėti vietoje sudėjus rankų ir galvoti, kad kažkas kitas viską padarys“, – sėkmės formule dalijosi M. Šerpytis.

Anot jo, reikėtų suprasti, kad pasirinkus vieną profesinį kelią, nebūtinai visą gyvenimą tik tai teks ir daryti: „Atėjo tokie laikai, kuomet žmonės bet kuriuo metu gali keisti savo kelią, tiesti naują.“

Taip pat, M. Šerpytis teigė pastebėjęs, jog žmonės, stovintys savo pasirinkimų kryžkelėje, vis dažniau renkasi „gapyear“ (laiko tarpas, kada abiturientai, užuot iš karto stoję į aukštesnės pakopos mokymosi įstaigą, renkasi turėti laisvus nuo mokslų metus). Anot pašnekovo, tai visai nebloga alternatyva, kuomet negali priimti sprendimo dėl studijų, tačiau tokią pertrauką rinktis rekomenduoja tik tuo atveju, jeigu jaunas žmogus turi konkretų planą, kaip šį laisvą laiką praleis – dirbs, savanoriaus, keliaus, dalyvaus projektuose.

VDU dėstytojai, darbuotojai ir studentai, tarp kurių ir Mindaugas Šerpytis, atstovavo universiteto bėgimo komandai „Kauno maratone“.

Marketingas – iššūkis tobulėti

M. Šerpytis prisipažino, jog pradėdamas studijuoti viską įsivaizdavo kiek šabloniškai ir ne visai aiškiai žinojo, ko gali tikėtis, todėl tiesiog vylėsi turėti įdomias paskaitas, kompetentingus dėstytojus, o baigęs mokslus – gauti gerą darbą.

„Įstojęs pamačiau, kad viskas yra šiek tiek kitaip ir per pirmus studijų metus supratau, kad vien paskaitų man nepakanka, tad išsikėliau tikslą priimti universiteto ir gyvenimo siūlomas galimybes“, – kalbėjo pašnekovas, netrukus prisijungęs prie fakulteto organizacijos VDU „Economicus“, pradėjęs savanoriauti universiteto renginiuose, papildomai ėmęs lankyti norvegų kalbos paskaitas, aktyviai dalyvavęs projektuose Lietuvoje ir už jos ribų.

M. Šerpytis džiaugėsi, jog pranoko savo lūkesčius ir iš studijų metų gavo daug daugiau negu tikėjosi. Aktyvi veikla, praktika privačiame sektoriuje, pasiūlymas dirbti VDU marketingo ir komunikacijos departamente bei naujų žinių troškimas kretingiškį pastūmėjo tęsti mokslus rinkodaros magistro studijose. Anot pašnekovo, jam ši sritis – iššūkis, tačiau tuo ir žavi: marketingo specialistai nuolatos privalo tobulėti, domėtis naujovėmis, kūrybiškai žvelgti į užduotis, mokėti skaičiuoti, analizuoti, o tai reiškia – būti universaliais.

„Marketingas yra pritaikomas praktiškai visur, o jeigu pažvelgtume į šios srities specialistų poreikį, pastebėtume, kad jiems darbo taip pat netrūks“, – dar vieną savo pasirinktos krypties privalumą įvardijo studentas.

M. Šerpytis pasakojo, jog jo darbas universitete itin glaudžiai susietas su studijuojamu dalyku: paskaitose įgytą informaciją jis gali pritaikyti darbe, o darbe įgytą patirtį – paskaitose bei atliekant užduotis. Vaikino pareigos šiuo metu apima bendravimą su studentais, moksleiviais, jų konsultavimą aukštojo mokslo klausimais, renginių organizavimą, universiteto įvaizdžio kūrimą, taip pat tenka prisidėti kuriant universiteto marketingo sprendimus. Ši sritis, anot jo, yra nuolatiniame pokytyje, todėl dirbant reikia gebėti greitai keistis ir prisitaikyti.

Žinias keičia kompetencijos

Jaunojo specialisto žodžiais, kuomet kalba pasisuka apie karjerą Lietuvoje, daugelis jaunų žmonių tampa pesimistais, tačiau M. Šerpyčio patirtis rodo, kad situacija gerėja: „Pažįstu daugybę jaunų žmonių, sėkmingai įsitvirtinusių darbo rinkoje, dirbančių tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonėse.“

Vaikino pastebėjimu, šiandieninėje darbo rinkoje galima įžvelgti įdomią tendenciją – profesijos nuolat kinta. Daugumos šiandien svarbių ir paklausių specialybių prieš dešimtmetį nebuvo, o tai reiškia, jog dalies profesijų, kurios bus svarbios ir paklausios ateityje, dabar nėra ir niekur to neišmoksi.

„Kaip pasiruošti tokiai darbo rinkai?“ – retoriškai klausė M. Šerpytis ir tuoj pat atsakė, jog tokioje situacijoje svarbiausios tampa ne žinios, kurios greitai sensta ir atsiranda naujos, bet įgūdžiai ir kompetencijos.

Anot pašnekovo, kūrybiškumas, problemų sprendimas, kritinis mąstymas, žinojimas, kur ieškoti naujausios informacijos ir jos taikymas – svarbūs aspektai, kuriuos jaunas žmogus turi išsiugdyti vystantis technologijoms. Užsienio kalbų mokėjimą jaunasis marketingo specialistas taip pat įvardijo reikšmingu globalioje darbo rinkoje.

Dėl šios priežasties jauniems žmonėms, kurie ruošiasi žengti į darbo rinką arba neseniai į ją įžengė, M. Šerpytis linki lavinti šiuos gebėjimus, užtikrintai siekti savo tikslų ir svajonių darbo: „Prižadu, tokiu atveju jums tikrai pavyks susikurti norimą karjerą savo šalyje.“

Nijolė BERTAŠIŪTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) TheATRIUM Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija Spaudos, radio ir televizijos rėmimo fondas
Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas