Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Tęsiant „Žibosos“ bylos nagrinėjimą, antradienį įvykusiame Kretingos rajono apylinkės teismo posėdyje buvo apklausti kaltinamųjų artimieji, pasiryžę būti laiduotojais, jei teismas nuspręstų kaltinamąsias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Linas Kiaurakis įsitikinęs, kad tam nėra teisinio pagrindo ir teismui pasiūlė kaltinamąsias nuteisti, skiriant pinigines baudas.

Per paskutinį teismo posėdį prašymą nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti bendrovę „Žibosa“ pateikė jai atstovaujanti Evelina Domarkienė, paaiškinusi, kad laiduotuoju sutinka būti Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas. Kitos kaltinamosios šioje byloje – bendrovės „Žibosa“ direktorė Rada Matulevičienė, vyriausioji finansininkė Daiva Rudavičienė, buhalterė-kasininkė Kristina Gedvilienė ir buvusi bendrovės direktorė Dalia Aušrienė – prašymus būti atleistoms nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jau buvo pateikusios anksčiau.

Būti laiduotojais pasiryžę kaltinamųjų artimieji, dirbantys teisės, švietimo srityse, valstybės tarnyboje, stengėsi teismui įrodyti, kad yra verti tokio pasitikėjimo: jiems teko atsakinėti į klausimus ne tik apie save, bet ir apie tai, kaip dažnai bendrauja su žmogumi, už kurį sutinka laiduoti, kaip sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ką patys žino apie pramogų komplekse „HBH-Juozo alus“ veikusią juodąją buhalteriją.

Tačiau kad ir kaip galimi laiduotojai stengėsi, prokuroras L. Kiaurakis vis dėlto jais nepatikėjo. „Šiandien apklausėme galimus laiduotojus – nė vienas jų nedavė pagrindo manyti, kad jis galėtų daryti teigiamą įtaką laiduojamajam“, – padarė išvadą L. Kiaurakis, plačiau nepaaiškinęs, kuo galimi laiduotojai jam neįtiko.

Prokuroras nemato teisinio pagrindo

Tai – ne vienintelė priežastis, kodėl, L. Kiaurakio manymu, kaltinamosios negali būti atleidžiamos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Apžvelgęs teisės teoriją ir teismų praktiką, jis atkreipė dėmesį į vieną iš keleto atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtinų sąlygų – kad asmuo nusikalstamą veiką būtų padaręs pirmą kartą. Anot L. Kiaurakio, tai reiškia ne tik tai, kad kaltininkas turi būti anksčiau nenusikaltęs, bet ir tai, kad jis turi būti padaręs tik vieną nusikalstamą veiką.

Išimtis – jei kaltininkas viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, kurie numatyti skirtinguose Baudžiamojo kodekso straipsniuose. Tokie atvejai turi teisinį terminą – nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.

R. Matulevičienė, D. Rudavičienė, K. Gedvilienė ir D. Aušrienė kaltinamos dviejų nusikalstamų veikų padarymu – apgaulingu apskaitos tvarkymu bei neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu. Prokuroro įsitikinimu, šios nusikalstamos veikos negali būti vertinamos kaip idealioji sutaptis.

„Nusikalstamos veikos padarytos tuo pačiu 2013 – 2014 metų laikotarpiu, ir nors apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu gali būti siekiama išvengti mokesčių, toks siekis nėra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis“, – teigė L. Kiaurakis, šitaip darydamas išvadą, kad nėra teisinio pagrindo kaltinamąsias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Su tuo nesutiko kaltinamųjų advokatai, kurie įsitikinę, jog apgaulingas apskaitos tvarkymas ir neteisingas duomenų apie pajamas pateikimas yra vienas nuo kito neatskiriami. „Jei apgaulingai tvarkoma buhalterija, tai savaime aišku, kad deklaruojami ir neteisingi duomenys apie pajamas. Kaltinamųjų tikslas buvo vienas – turėti neapskaitytų pinigų“, – kalbėjo advokatai, kurie taip pat savo argumentus grindė teismų praktika.

Sisteminga veikla vertintina kaip pavojingesnė

Prokuroras L. Kiaurakis atkreipė dėmesį į dar vieną ypatybę – cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, jis akcentavo, kad ilgą laiką, sisteminiais, versliškais, intensyviai kartojamais veiksmais padaryta nusikalstama veika negali būti prilyginta tokiai nusikalstamai veikai, kuri padaryta vienkartiniu nusikalstamu poelgiu, nors jis ir būtų kvalifikuojamas pagal tą patį Baudžiamojo Kodekso straipsnį.

„Šioje byloje kaltinamosios Matulevičienė, Aušrienė, Rudavičienė, Gedvilienė, būdamos atsakingos už įmonės buhalterinės veiklos tvarkymą bei organizavimą, veikdamos bendrai laikotarpiu nuo 2014 metų sausio 1 dienos iki 2014 metų rugsėjo 30 dienos apgaulingai tvarkė bendrovės „Žibosa“ buhalterinę apskaitą, t. y. tyčia dalies ūkinių operacijų, atliktų elektroniniu kasos aparatu nepagrindė apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais, kasos aparatų kvitais ir apskaitos registruose 1 tūkst. 53 atvejais neužregistravo iš viso 4 mln. 134 tūkst. 592 Lt 17 ct (1 mln. 197 tūkst. 460,66 eurų) grynųjų pinigų įplaukų gavimo,“ – vardijo L. Kiaurakis.

Į apskaitą neįtraukti pinigai buvo naudojami darbuotojų atlyginimams išmokėti ir kitoms su įmonės veikla susijusioms išlaidoms padengti. Be to, pateikus neteisingus duomenis apie pajamas valstybinėms institucijoms, buvo išvengta dalies mokesčių.

Dėl kaltinamųjų veiksmų laikotarpiu nuo 2013 metų gruodžio 1 dienos iki 2014 rugsėjo 30 dienos valstybės biudžeto nepasiekė 576 tūkst. 640 eurų.

Bauda bendrovei lemtų žlugimą

Paminėjęs tai, kad net ir esant visoms sąlygoms teismas turi teisę, bet ne privalomą pareigą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, L. Kiaurakis teismui pasiūlė kaltinamąsias nubausti piniginėmis baudomis: R. Matulevičienę – 14 tūkst. 311 eurų, K. Gedvilienę ir D. Rudavičienę – po 10 tūkst. 545 eurų.

Kadangi D. Aušrienė apie juodąją buhalteriją pramogų komplekse „HBH-Juozo alus“ pati pranešė teisėsaugai ir padėjo šią nusikalstamą veiką atskleisti, ją prokuroras siūlė nubausti, skiriant kur kas mažesnę – 1 tūkst. 506 eurų – baudą.

Visos kaltinamosios prašė teismo jas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės – anksčiau niekada neteistos moterys pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Visos, išskyrus D. Aušrienę, ir toliau dirba bendrovėje „Žibosa“, tad patikino, kad dabar įmonės buhalterija esanti skaidri.

Bendrovė „Žibosa“, prokuroro siūlymu, turėtų būti nubausta 150 tūkst. 640 eurų bauda. Tai išgirdusi R. Matulevičienė neslėpė – tokio dydžio bauda įmonei reiškia žlugimą. „Kad galėtume visiškai atsiskaityti su valstybe, paėmėme kreditą ir dabar sumokėti tokio dydžio baudą, kokią pasiūlė prokuroras, mums būtų nepakeliama našta“, – teigė R. Matulevičienė, kurios teigimu, žiemos sezonu bendrovėje dirba apie 150 darbuotojų, vasaros metu – apie 200.

Kretingos rajono apylinkės teismas savo verdiktą skelbs balandžio 7 dieną.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas