Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Atslūgus šalčiams ir ištirpus sniegui, automobilių vairuotojai neturėtų atsipalaiduoti. Pavojų kelia permainingi orai. Dėl drėgmės ir iš žemės nepasitraukusio įšalo susiformuoja vadinamasis „juodasis ledas“, kurio nesimato. Šis reiškinys gali tapti tragedijos kelyje priežastimi.

Šiuo laikotarpiu Vakarų Lietuvoje vyrauja permainingi orai. Dažnai lyja, lietų keičia šlapdriba ar sniegas, tvyro rūkai. Kelių dangos būna drėgnos ar šlapios, o žemė dar įšalusi, todėl naktimis ir paryčiais kelių dangos apledėja. Esant tokioms sąlygoms, kelio danga gali apledėti ir dieną net prie 5 laipsnių šilumos. Jei orai apniukę, tokio apledėjimo tikimybė mažesnė, bet pašvietus saulei ir pradėjus šilti kelio dangai ant jos pradeda formuotis „juodasis ledas“. Šis reiškinys yra pavojingas todėl, kad jis susidaryti gali itin greitai ir būna trumpalaikis. Ant švarios, juodos asfalto dangos plonas ledo sluoksnelis vairuotojams labai sunkiai pastebimas. Jie dažnai neįvertina situacijos, važiuoja kaip važiavę ir pajunta, kai automobilis jau pradeda slysti. Juoda danga iš pažiūros atrodo neslidi, o iš tikrųjų ten jau tyko pavojus. Taip bus, kol iš žemės neišeis įšalas. Kelių dangos apledėja ne visame kelyje, o tik kai kuriuose ruožuose. Pastarieji gali būti įvairaus ilgio – tęstis kelis šimtus metrų ar kelis kilometrus. Nežinosi, kada įvažiuosi į apledėjusį kelio ruožą. Tokius staigius apledėjimus sugaudyti sunku ir kelininkams. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ žiemos tarnybos budėtojai gauna nemažai telefoninių nusiskundimų dėl atskiruose kelių ruožuose atsiradusių slidumų. Daugelis galvoja, kad kelininkai nieko neveikia. Nemaloniausia išklausyti priekaištus, kad jie moka mokesčius ir todėl keliai turi būti tokie kaip vasarą. Dauguma, užvaldyti pykčio ir emocijų, net nesugeba išklausyti budėtojų atsakymų. Tačiau iš tiesų į kiekvieną informaciją yra reaguojama labai rimtai ir atsakingai. Juk nuvykti į kažkurį slidų kelio ruožą reikalingas tam tikras laikas, o nuvykus paaiškėja, jog slidumas jau dingęs. O tokie slidžių kelio ruožų „gaudymai“ irgi kainuoja mokesčių mokėtojų pinigų. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ kviečia visus eismo dalyvius būti tolerantiškus vienas kito atžvilgiu, nes žiemą niekada vasariškų kelių nebuvo ir nebus. Vyraujant permainingiems orams, kreipiamės ir prašome vairuotojus pasirinkti ne leistiną, o saugų greitį, važiuoti taip, lyg visada būtų slidu, ir stebėti kelio dangą. O jeigu nutiko, kad automobilis pradėjo slysti, svarbiausia – nepanikuoti. Reikėtų laikyti priekinius ratus pasuktus į tą pusę, kur reikia važiuoti. Vairas yra svarbiausias įrankis kovojant su slydimu. Automobiliais, kuriuose yra įtaisyta stabdžių antiblokavimo sistema, kai ratai yra nukreipti ten, kur reikia, galite švelniai stabdyti. Automobiliai su elektroninės stabilumo kontrolės sistema (ESP) dažniausiai jums padės. Svarbiausia – reikėtų vairuoti ir pasistengti sulėtinti greitį.

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ žiemos tarnyba budės iki balandžio 15 dienos ir keliai bus prižiūrimi pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos patvirtintą tvarką.

Pėsčiuosius ir dviratininkus dar kartą raginame pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu. Pastaruoju metu padaugėjo eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji ir dviratininkai tamsiu paros metu, nes nedėvi šviesos atspindinčių liemenių, neturi prisisegę atšvaito ar dviračiuose neįrengti šviesą atspindintys elementai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Šiuo metų laiku labai svarbu būti laiku pastebėtiems vairuotojų. Tamsiu paros metu keliu einančius žmones vairuotojai pastebi tik automobiliui visai prie jų privažiavus (likus iki pėsčiojo apie 30 m). Pėstysis, turintis prisegtą atšvaitą, pastebimas iš 150 m atstumo.

Kai rytą ir vakare tamsu, tvyro rūkas ar yra apniukę, į kelią išeikite tik segėdami atšvaitus, turėdami šviečiantį žibintą, vilkėdami liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis ar turėdami kitų šviesą atspindinčių priemonių. Šeima labai daug gali padaryti saugodama savo narius: neišleisti savo artimųjų į tamsų kelią be atšvaitų, šviesą atspindinčių liemenių.

Neturėtumėme pamiršti, kad niekas nuo nelaimės neapsaugos taip, kaip tai padarytumėte patys.

Tačiau norisi ir pasidžiaugti, kad išaugo eismo dalyvių sąmoningumas bei saugaus eismo svarbos suvokimas. Bendromis eismo dalyvių, kelininkų pastangomis 2016 m. Klaipėdos regiono keliuose žuvo 10 žmonių, kai 2006 m. žuvusiųjų buvo 60. Pėsčiųjų 2016 m. žuvo 1, o 2006 m. buvo 12 žuvusiųjų. Dviratininkų 2016 m. žuvo 1, kai 2006 m. – 7. Tai patys mažiausi žuvusiųjų skaičiai per pastaruosius dešimt metų.

Gintaras RAMANAUSKAS

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Saugaus eismo ir kelių priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas