Teisme atsidūrusios žemėtvarkininkės atleisti neskuba

Penktadienį į teismą prisistatė visi kaltinamieji – 52 metų kretingiškė Javita Anužytė, 35 metų Klaipėdos rajono gyventojas Rolandas Šveikauskas ir 38 metų alytiškis Raimondas Jančiauskas, tačiau bylos nagrinėjimą ir vėl teko atidėti, nes neatvyko vieno iš kaltinamųjų advokatas. Ši trijulė kaltinama tuo, kad, sukčiaudama ir klastodama dokumentus, neteisėtai atkūrė nuosavybės teisę į svetimą žemę. Ir nors nusikalstama veika, kuria kaltinama J. Anužytė, yra neatsiejama nuo jos pareigų, tačiau ji iki šiol tebedirba Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vyresniąja specialiste.

Kretingiškė Javita Anužytė, Klaipėdos rajono gyventojas Rolandas Šveikauskas ir alytiškis Raimondas Jančiauskas (priekyje) kaltinami neteisėtai įgiję teisę į svetimą žemę.

Klaipėdos apygardos prokuratūros duomenimis, kaltinamieji veikė pagal tokį planą: susižinoję apie tai, kad neatkurta nuosavybės teisė į didelį žemės plotą, pasinaudodami neįgalia ir savo veiksmų negalinčia suvokti moterimi, sukurpė istoriją, įrodančią tariamą giminystę. Suklastojus tam tikrus dokumentus, 2010 metų rugpjūčio mėnesį buvo priimta išvada bei įsakymas atkurti nuosavybes teises išgalvotam asmeniui ir tą pačią dieną ši išvada buvo parduota vienam Lietuvos piliečiui. Nors buvo pradėti formuoti sklypai, tačiau prokuratūrai įsikišus, šis procesas buvo sustabdytas.

Prokuratūros duomenimis, neteisėtai buvo priimta išvada atkurti nuosavybės teises į 80 ha, kurių vertė toje išvadoje nurodyta daugiau negu 100 tūkst. litų, arba daugiau negu 32 tūkst. eurų.

Taip ir neprasidėjus teisminiam nagrinėjimui, kol kas iki galo lieka neatskleistas J. Anužytės vaidmuo byloje. Tačiau prokurorė Dalia Stonienė jau anksčiau yra teigusi, kad žemėtvarkininkė J. Anužytė kaltinama klastojusi dokumentus, atgalinėmis datomis registravusi prašymus bei kitus žemėtvarkos dokumentus, pažymas.

Tačiau jei Kretingos rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje J. Anužytė dar tik kaltinama, tai panašioje byloje Skuodo rajono apylinkės teismas ją jau nuteisė. Šioje byloje trims kaltinamiesiems, tarp kurių buvo ir J. Anužytė, apgaulės būdu pavyko įgyti 154 ha valstybei priklausantį žemės ir miško plotą.

Skuodo rajono apylinkės teismas nuosprendį paskelbė vasario 17 dieną – J. Anužytę pripažino kalta dėl dokumentų klastojimo bei neteisėtai atkūrus teisę į žemę ir skyrė laisvės atėmimą 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn. Teismas taip pat J. Anužytei uždraudė 4 metus eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas. Šį nuosprendį J. Anužytė dar gali skųsti.

Laukia nuosprendžio įsiteisėjimo

Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjas Dalius Vitkus nemano, kad J. Anužytės pavardės linksniavimas dviejose bylose yra pakankamas pagrindas laikinai ar nuolatinai nušalinti šią specialistę nuo pareigų. „Nesvarstėme tokio varianto, – prisipažino D. Vitkus. – Visų pirma, ne aš priimu, ne aš galiu ir atleisti darbuotojus – tai Personalo skyriaus kompetencija. Tačiau teisiškai neužtenka Specialiųjų tyrimų tarnybos kaltinimų – tik teismui pripažinus kaltu ir šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, galima atleisti darbuotoją. Nereikia skubėti, tai prilygtų nuosprendžiui nesulaukus teismo.“

Anot D. Vitkaus, Nacionalinės žemės tarnybos Personalo skyrius yra informuotas apie Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendį, tad kai jis įsiteisės, J. Anužytė ir bus atleista, nebent ji nuspręstų nuosprendį apskųsti.

D. Vitkus sutinka, kad tarnybos nepuošia faktas, jog dokumentaciją tvarko darbuotojas, kuris yra kaltinamas dokumentų klastojimu. Tačiau, vedėjo manymu, reikia nepamiršti to, kad kaltinimai gali nepasitvirtinti, o tuomet reikėtų atlyginti už neteisėtą atleidimą ar priverstines pravaikštas.

D. Vitkus tikino, kad J. Anužytei netenka priimti kokių nors sprendimų, jai pavedamos atlikti tokios funkcijos, kurias vykdant, anot vedėjo, nėra ko pavogti ar apgauti, tai tėra techniniai darbai.

„Mes visi linkę greitai pasmerkti žmogų. J. Anužytė tarnyboje dirba nuo 1991 metų ir jos darbai nėra vien blogi darbai, – kalbėjo D. Vitkus, kuris neskubėjo teisti savo pavaldinės dėl jos atžvilgiu iškeltų bylų. – Visi dokumentai, susiję su nuosavybės atkūrimu, yra peržiūrimi teisme. Tačiau kai pagal tuos dokumentus atkūrėme nuosavybę, kalčiausi likome mes“.

Atleisti buvo galima

Tokia Nacionalinės žemės tarnybos pozicija nustebino Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininką Leoną Barišauską.

„Javita Anužytė nuteista, o kitoje baudžiamojoje byloje teisiama už tai, kad būdama asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, vykdydama neteisėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą į buvusių savininkų žemės sklypus, pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus norminius aktus, klastodama dokumentus, rengdama neteisėtus dokumentų projektus tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padėjo kitiems asmenims apgaule įgyti svetimą turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą“, – situaciją apibendrino L. Barišauskas, kurio teigimu, prokuroras nesikreipė į teismą dėl J. Anužytės nušalinimo nuo pareigų ikiteisminio tyrimo laikotarpiui, atsižvelgiant į tai, kad ji nusikalstamas veikas įvykdė dar 2010-2011 metais.

Tačiau L. Barišauskas įsitikinęs, kad tai darbdaviui rankų nesuriša – jis nutraukti darbo sutartį be įspėjimo gali net ir nelaukdamas, kol įsiteisės teismo nuosprendis.

„Darbo kodeksas numato darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto jo neįspėjus, jeigu darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 136 str. 3 d. 2 punktas). Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Tai ir tarnybos ar kitų paslapčių pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas bei veikos, turinčios sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn bei kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, – vardijo L. Barišauskas. – Įstaigos vadovas asmeniškai atsako už įstaigos veiklą, todėl pasąmonėje žmonėms gali kiltų įvairių versijų, kodėl šia įstatymo nuostata Nacionalinė žemės tarnyba nepasinaudojo. Juk vargu ar galima būtų įsivaizduoti tokį darbdavio elgesį privačiame sektoriuje: kad tuojau pat iš darbo nebūtų atleistas darbuotojas, kuris savo veiksmais iškraipo įstaigos ar įmonės veiklos uždavinius, funkcijas ir veiklos principus, diskredituoja įmonės veiklą, menkina visuomenės pasitikėjimą įmone ir tuo padaro didelę materialinę ar moralinę žalą.“

• Rašyti komentarą (18)