|
|
|
Kaip pasiruošti rytojui, kuris atėjo vakar
Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją aplankė SEB banko atstovai, jau dešimtmetį dirbantys banke ir trejus metus vedantys paskaitas jaunimui. Specialistai su jaunimu pasidalijo medžiaga apie ateities perspektyvas ir įvairias negandas, kurios gali užklupti, palikus mokyklinį suolą.
Tik žmogus, gebantis pakeisti profesiją, bus sėkmingas Interaktyvi diskusija su mokiniais buvo parengta pagal LNK eteryje rodytą filmą „Rytojus atėjo vakar“, prie kurio kūrimo prisidėjo SEB bankas. Jame savo vizijomis apie ateitį dalijosi žinomi Lietuvos ekspertai. Paskaita prasidėjo klausimais, kurie vertė susimąstyti: kas galėtų nutikti ateityje, kaip keisis rytojus ir kaip apie tai reikia galvoti šiandien. Šie klausimai buvo iliustruoti statistika, kuri galėjo numušti ūpą daugumai mokinių: 8 iš 10 jaunų žmonių gaus pirmą atlyginimą, kuris neatitiks jų lūkesčių, 3 iš 10 darbų išnyks dėl technologijų, 7 iš 10 jaunuolių netaupo pinigų, 7 iš 10 jaunų žmonių nesiruošia pensijai, 6 iš 10 senatvėje rizikuoja gyventi ties skurdo riba. Mokiniai buvo paskatinti atsižvelgti į skaičius ir apgalvoti savo būsimas profesijas, ar jų vis dar reikės po 20 metų, nes tokios specialybės kaip suvirintojas, vairuotojas, kasininkas, kelionių planuotojas, mechaninės srities specialistas neturi ateities robotizuotame pasaulyje. Nors atrodo, kad robotai pakeis darbuotojus tik po gerų penkių dešimtmečių, tačiau jie net ir dabar keičia žmones – Klaipėdos laivų statykloje veikia robotas, kuris atlieka 10 darbuotojų darbą, o ir pačiame SEB banke įkurdintas dirbtinio intelekto robotas, vardu Amelija, aptarnaujantis klientus. Banko atstovai siūlė būti universaliems, būti pasirengusiiems pokyčiams, lankstiems, kūrybiškiems, nes tik žmogus, gebantis pakeisti savo profesiją, bus sėkmingas. Jei nekontroliuojate savo pinigų – pinigai kontroliuoja jus Banko atstovų teigimu, svarbu ne tik rasti gerą darbą, bet ir mokėti leisti pinigus. Jaunimas turėtų atsižvelgti į savo kasdienes ir nekasdienes išlaidas, nes jų nekontroliuodami liksime be pinigų jau pirmą savaitę po algos. Specialistai patarė nepamiršti taupyti. Nors kai kuriems taupymas gali pasirodyti lygus laiko švaistymui, tačiau iš tiesų yra toks pat svarbus, kaip ir pinigų uždirbimas. Lektorių teigimu, taupymui geriausia atsidėti 10 proc. nuo planuotų pajamų ir 50 proc. nuo neplanuotų pajamų –dovanotų pinigų, laimėtų loterijose. Taip pat būtina kaupti pinigus banko sąskaitoje. Tokiu atveju, susilaužius koją, nereikės sukti galvos, už kokius pinigus ją gydyti. Jeigu jau taip nutinka, kad pinigų nėra, bene kiekvienas žmogus ima svarstyti apie paskolą. Banko atstovai įspėjo, kad šiais laikais kiekvienas bendradarbiavimas su banku lieka kliento istorijoje, ir jeigu pasiėmę paskolą mokėjote neatsakingai, net po daugybės metų ši dėmė liks, ir bankas gali nesuteikti paskolos arba taikyti 30 proc. palūkanas. Dažniausiai problematiškų klientų apskritai atsisakoma. Psichologinės savybės svarbiau už žinias Šiais laikais informacija pasiekiama lengvai, bet nedaug kas pagalvoja, kad net už įmonės durų darbdavys gali užmesti akį į darbuotojo veiklą socialiniuose tinkluose. Lektoriai patarė atkreipti dėmesį į tai, ką mes veikiame internetiniuose socialiniuose tinkluose. Jeigu komentuojate politinėmis, rasistinėmis temomis, jums gali būti uždarytos durys į tarptautinę rinką. Svarbu ne tik tai, ką veikiame internete, tačiau ir mūsų gyvenimo aprašymas. CV turi būti be gramatinių klaidų, nes jeigu darbdavys pamatys bent vieną – jūsų aprašymas nebus perskaitytas, net jeigu ir bus nurodytos visos reikiamos savybės darbui gauti. Kaip bebūtų, banko atstovai tikino, kad šiais laikais atrankose dažniausiai pasitelkiamas grupinis-komandinis darbas, kuris parodo, ar žmogus turi socialinių gebėjimų, kaip bendrauja su kitais žmonėmis. Psichologinės asmens savybės tampa labai svarbios – net ir mažiau išmanantis, bet lyderio savybių turintis žmogus darbo rinkoje gali būti sėkmingas.
Gabrielė MALŪKAITĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
