Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Atvėrė kaimo žaizdas

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-02-24

Salantų seniūnijos salėje įvyko gyventojų susitikimas su naujosios valdžios atstovais – LR Seimo nare Levute Staniuviene bei Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku Andriejumi Stančiku.

LR Seimo narė Levutė Staniuvienė pažadėjo, kad valdžios atstovai su gyventojais susitikti atvyks, kada tik bus pakviesti.

Įžvelgia savotišką reketą

„Lietuva nėra vien tik Vilnius. Tai – ir atokios gyvenvietės. Valdžia turime pasistengti ir dėl provincijos, kad joje žmonės galėtų dirbti, užsidirbti ir gyventi oriai“, – taip diskusijas apie jaunimo emigraciją ne tik į užsienius, bet ir į šalies didmiesčius, žemės reformą, „sofos“ ūkininkus, galimybes įpirkti žemės ūkio techniką, Europos Sąjungos direktyvas ir rekomendacijas, įsigalėjusį biurokratizmą pradėjo Seimo narės L. Staniuvienės į Salantus pakviestas A. Stančikas.

Anot jo, panašiuose susitikimuose su gyventojais apie 90 proc. klausimų būna susijusių su žeme, kuri kaimo žmogui, ypač – ūkininkui, yra pagrindinė gamybos priemonė. Žemės reforma Lietuvoje vyko nesąžiningai, išryškėjo korupcijos dalykų, kai kurie gyventojai nuoskaudas dėl pardavinėjamų žemės perkėlimo išvadų jaučia lig šiol.

„Žemės nuosavybė kaimiškosiose vietovėse atkurta 99 procentais, tačiau į kaimus, kur ūkininkas išsinuomoja valstybinės žemės, parengia projektus kokiam nors savo verslui, pradeda tvarkytis, staiga „atkeliauja“ miesto žemės išvados. Žinoma, pikta, nes tos išvados dažniausiai būna net ne teisėtų žemės šeimininkų, o iš antrų ar trečių rankų“, – kalbėjo A. Stančikas. Situaciją, kai tokiu būdu ūkininkui prisistato „partneris“, jis pavadino reketu arba nauja plėšikavimo forma. Todėl dar šį pavasarį siūloma įstatymu įtvirtinti, kad išvados būtų galimos tik tose žemėse, kurios naudojamos ne mažiau kaip 3 metus.

Kvalifikacinių reikalavimų atsisakys

Viešojoje erdvėje netyla diskusijos ir dėl įteisintų saugiklių Lietuvoje įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės. Saugikliai pirmiausia užkliuvo laisvosios rinkos gynėjams, taip pat – Europos Komisijai (EK), reikalaujančiai atsisakyti kvalifikacinių sąlygų fiziniams ir juridiniams asmenims, kai šie žemės ūkio paskirties žemę perka ne pirmumo teise. Šiuo metu reikalaujama, kad perkantieji trejus metus būtų vykdę žemės ūkio veiklą, deklaravę žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, būtų įregistravę ūkininko ūkį arba turėtų žemės ūkio išsimokslinimo diplomą.

Vyriausybė žemės įsigijimą ketina palengvinti. Pagal parengtą naują projektą nebebūtų reikalaujama, kad žemės pirkėjas turėtų ūkininko statusą arba ūkininkavimo patirties.

„Siūloma atsisakyti kvalifikacinių reikalavimų ir palikti tik nuostatą, kad pirmenybę įsigyti parduodamą sklypą turi jo naudotojas bei kaimyninių sklypų savininkai“, – sakė A. Stančikas. Siekiant pasinaudoti pirmumo teise fiziniams asmenims būtų keliamas tik registruoto ūkininko ūkio, o juridiniams asmenims – 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos reikalavimas. Komiteto pirmininkas kalbėjo ir apie sudėtingą tiesioginių išmokų pagal tam tikras programas politiką, apie amerikietiškąjį kainų draudimo variantą, kai, pavyzdžiui, nukritus pieno kainai, skirtumą tarp dabartinės ir buvusios kainos padengia draudimas.

Pieno ūkius turintys ūkininkai Steponas Urbonas (kairėje) bei Juozas Preibys (dešinėje) teigė nesigailintys, kad atvyko į susitikimą su Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku Andriejumi Stančiku (centre). „Nors apie pieną buvo kalbama mažiau, tačiau išgirdome kitų naudingų dalykų“, – sakė jie.

Tarsis su ministrais

Nasrėnų kaimo ūkininkas Kęstutis Žalys domėjosi smulkiųjų ūkininkų, tiesioginių išmokų priedų ir „sofos“ ūkininkų sąsajomis. Jo manymu, tie, kurie deklaruoja pasėlius, turėtų pateikti ir produkcijos realizavimo dokumentus.

A. Stančikas pritarė, jo įsitikinimu, tas, kuris tik deklaruoja pasėlius ir pasiima išmokas, iškreipia statistiką, nes „popieriuose“ yra vadinamas ūkininku, nors žemės nedirba. Panaikinus pirmųjų hektarų išmokas, dalis „sofos“ ūkininkų atkristų. Tačiau nėra teisinga ir tai, kad didžioji europinės paramos dalis buvo nukreipta stambiesiems ūkininkams. Karteniškis Vytautas Venckus prašė pakomentuoti sausio 25-osios žemės ūkio ministro įsakymą, kuriuo dėl 5 sąlyginių galvijų bus reikalaujama įsirengti mėšlides ir srutų rezervuarus, kai ankstesniais metais šis reikalavimas buvo taikomas turintiems daugiau kaip 10 sąlyginių galvijų. Neįsirengusiems mėšlidžių grasinama sankcijomis. V. Venckus, kiti ūkininkai klausė, ar tai – logiška?

A. Stančikas pripažino, kad Europos Sąjunga gamtosaugos reikalavimams yra aukštai išsikėlusi kartelę, bet jiems įgyvendinti reikia finansų, be to, ne taip paprasta ir įsirengti: reikalaujama įvairių dokumentų, kaimynų leidimų. „Dėl to tarsimės su žemės ūkio ir aplinkos ministrais“, – pažadėjo jis.

Po kontrolierių didinamuoju stiklu

Salantiškis Konstantinas Diekontas kėlė klausimą dėl biurokratizmo, su kuriuo susiduriama norint iš privataus miško parsigabenti ir nedaug medienos – važiuok į urėdiją, išsiimk leidimą.

„Visi žinome, jog reikalavimai sugriežtinti dėl to, kad miškai masiškai vagiami. Tačiau juk ne žmogus kaltas, kad kažkas vagia. Sutinku, dėl kiekvieno „ karklo“ leidimų nereikėtų “, – pripažino A. Stančikas.

Konstantinas Diekontas prašė mažinti biurokratiją, iš privačių miškų norint parsigabenti nedidelius kiekius medienos. .

Apie biurokratiją ir betikslį popierizmą komiteto pirmininkas kalbėjo plačiau. Jo žodžiais, ūkininką daug kas kontroliuoja, ir kiekvienas pasiruošęs bausti.

„Stengsimės padaryti taip, kad ir veterinarijos bei aplinkosaugos specialistai pirmiausia būtų jūsų konsultantai, jei ką darote ne taip, patartų, pamokytų, o ne iš karto baustų. Būdamas ūkininkas-praktikas, pats pastebėjau, kad Lietuvoje įstatymai dažnai sukuriami ne dėl valstybės interesų, o dėl firmų, iš to uždirbančių pinigus“, – sakė A. Stančikas.

Kad tikrintojai į įmones atvažiuoja su didžiausiais klausimynais ir kad atsakinėti į juos tenka nuo ryto iki vakaro, patvirtino ir Kalniškiuose kalakutų ūkį turintis rajono tarybos narys Vladas Baltuonis. Jo žodžiais, biurokratizmą mažinti reikėtų pradedant nuo Vilniaus – esą iš sostinės į rajonus ateina nurodymai.

V. Baltuonis naujajai valdžiai siūlė sumažinti akcizą užaugintai produkcijai, sakė, jog, norint kaimą išlaikyti gyvybingą, visos sistemos turi veikti išvien.

„Pas mus, Lietuvoje, Švietimo ir mokslo ministerija mokykloms, kad jos užsidarytų, skiria geltonuosius autobusiukus, o, pavyzdžiui, Suomijoje – atvirkščiai, ten dėl 5 vaikų mokyklos steigiamos“, – sakė rajono tarybos narys.

Svarbiausia – sąlygos ūkininkauti

Vienas renginio iniciatorių Šeimos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Skiparius pasidžiaugė susitikime su Seimo atstovais pirmąkart girdįs ne valdžios monologą, o įdomią diskusiją su gyventojais. Kaip įprasta, R. Skiparius liejo savo apmaudą dėl sunkios situacijos kaime, jaunimo emigracijos, taip pat perskaitė dar 2013-aisiais Seimui rašytą raštą apie Lietuvos kaimo žlugdymą, kooperacijos įstatymo neveikimą.

R. Stančikas sutiko, jog tai, kad per 25 nepriklausomybės metus kooperacija Lietuvos žemės ūkyje neužėmė jai tinkamos vietos, ir yra viena svarbiausių priežasčių, dėl ko mūsų šalies pieno ūkiai gauna mažiausias kainas Europos Sąjungoje. O emigracijos ne tik į užsienius, bet ir į šalies didmiesčius problemą būtų galima išspręsti jaunimui sudarius sąlygas ūkininkauti, tai yra suteikus valstybės garantą paimti kreditus kurti verslams, suteikus didelių mokestinių lengvatų besikuriantiems labiausiai nuo gyvenviečių centrų nutolusiose vietovėse.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas