Pajūrio naujienos
Help
2017 Liepa
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną23°C debesuotumas 54 %
Naktį13°C debesuotumas 2 %
Apklausa

Ar žinote Šv. Jokūbo kelią per Kretingą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Svarsto ugdymo įstaigų tinklo reorganizavimo variantus

  • Viktorija PUIDOKĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2017-02-21
Rajono ugdymo įstaigų tinklo pertvarkos plano pakeitimų svarstyti susirinkę švietimiečiai vidaus audito ir Švietimo skyriaus išvadas pasitiko tyla – pasiūlymai, kaip taupyti valdymo ir aplinkos lėšas, tapo staigmena visų į reorganizacijos mechanizmą galinčių pakliūti įstaigų vadovams.

Praėjusį penktadienį posėdžiauti Savivaldybėje susirinkusi darbo grupė, atsakinga už mokyklų tinklo pertvarkos plano 2016-2020 m. pakeitimus, susipažino su Savivaldybės Centralizuoto vidaus audito ir Švietimo skyrių specialistų pateiktomis išvadomis ir siūlymais, kaip turėtų būti reorganizuojamas rajono ugdymo įstaigų tinklas, kintant mokinių skaičiui. Jei darbo grupė, o vėliau ir rajono taryba jiems pritars, pasikeitimai lauktų bent dešimties rajono ugdymo įstaigų. Galutinės darbo grupės išvados turėtų paaiškėti kovo pradžioje.

Švietimo skyriaus vedėjo Antano Sungailos teigimu, lygiai prieš metus taryba buvo patvirtinusi tinklo pertvarkos planą, tačiau pasikeitus situacijai nutarta jį peržiūrėti ir koreguoti. Šį kartą paskata plano korekcijoms tapo vidaus audito išvados, kurias pavesta atlikti reaguojant tiek į mokinių skaičiaus mažėjimą, tiek į žurnale „Veidas“ išspausdintą publikaciją, kurioje teigiama, kad Kretingos rajono savivaldybė, 2014 metais pavadinta viena taupiausių, 2015-aisiais mokyklos aplinkai išlaikyti, skaičiuojant vienam vaikui per metus, išleido dvigubai daugiau lėšų – nuo 517 iki 1 tūkst. 58 eurų.

Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko, mokyklų tinklo pertvarka turėtų išspręsti keletą problemų: racionaliau panaudoti mokinio krepšelio ir aplinkos lėšas, padėti pasiruošti etatiniam mokytojų apmokėjimo modeliui, spręsti šiuo metu nedidėjančio atlyginimo ugdymo įstaigų vadovams klausimą.

Siūlo keltis į Salantų gimnaziją

Savivaldybės centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Dalia Katauskienė, susirinkusiems pristačiusi Kretingos rajono šveitimo įstaigų valdymo vertinimo vidaus auditą, pateikė pasiūlymus, kaip būtų galima racionalizuoti lėšų naudojimą, atsižvelgiant į patalpų plotus, tenkančius vienam mokiniui.

Anot specialistės, nustatyta, kad patalpų plotai gerokai per dideli 405 mokinius šiemet turinčioje Salantų gimnazijoje, ir pateikė du variantus, kaip būtų galima spręsti šią problemą.

„Pirmasis iš jų – į Salantų gimnazijos patalpas įkelti Salantų darželį „Rasa“ ir Salantų meno mokyklą. Tuomet sumažėtų vienam ugdytiniui tenkantis ugdymo įstaigos plotas, išlaikymo, vaikų maitinimo kaštai. Kasmet būtų sutaupoma apie 19 tūkst. 833 eurų už šildymą, valdymo išlaidų – apie 59 tūkst. eurų. Antrasis variantas – į gimnazijos patalpas įkelti tik meno mokyklą, darželį paliekant tose pačiose patalpose. Salantų meno mokyklos pastatą būtų galima parduoti. Taip kasmet sutaupytume apie 3 tūkst. eurų už šildymą bei apie 38 tūkst. eurų valdymo išlaidų“, – kalbėjo D. Katauskienė.

Salantų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Lina Vaitkuvienė nesiginčijo, kad mokinių skaičius Salantų gimnazijoje neišvengiamai mažės ir toliau, tačiau priimant sprendimus prašė įvertinti dabartinę higienos paso neturinčios Salantų gimnazijos padėtį – jos rekonstrukcija tik prasidėjo.

Planais prie gimnazijos prijungti meno mokyklą suabejojo ir jos vadovė Silvija Piluckienė: „Salantų meno mokyklą, kuri nėra nykstanti, kuri turi stabilų vaikų skaičių, suformuotą veiklų kvalifikuotų pedagogų kolektyvą, aukštą ugdymo kokybę ir laimėjimus, neturi kreditinių įsiskolinimų ir jos lėšos yra valdomos tikslingai, vis tiek ketinama reorganizuoti.“

Tačiau, V. Domarko teigimu, nereikėtų pamiršti, jog Salantų meno mokyklos pastatui taip pat reikia remonto.

„Kol gimnazija nebus sutvarkyta, jokios reorganizacijos ir kitų įstaigų įkėlimo negali būti. Šiemet Salantų gimnazijai yra skirta 285 tūkst. eurų, su Šveitimo ir mokslo ministerija dirbame, kad ši suma didėtų, ir tikimės, kad pavyks sumą išauginti iki 400 tūkst. eurų, – kalbėjo V. Domarkas. – Kai gimnazijoje bus normalios patalpos, gera aktų salė, meno mokykla galėtų šiomis patalpomis naudotis.“

Jam antrino mero pavaduotoja Danutė Skruibienė, kurios įsitikinimu, galima kalbėti tik apie tokius reorganizacijos žingsnius, kai iškeltos įstaigos pateks į geresnes sąlygas, o ne atvirkščiai.

V. Domarkas tikino neturintis nuomonės dėl galimo meno mokyklos valdymo modelio – ar ji turėtų išlikti atskiras juridinis vienetas, ar tapti gimnazijos padaliniu, tačiau tikino matantis racionalumo sujungti gimnazijos ir darželio valdymą, pritaikant taip jau dirbančios Darbėnų gimnazijos modelį.

Mažesnį darželį jungtų prie didesnio

Kita į rajono ugdymo įstaigų tinklo pertvarką pakliūvanti mokykla – Simono Daukanto progimnazija, prie kurios siūloma prijungti lopšelį darželį „Voveraitė“.

„Būtų galima abi šias įtaigas įkurdinti po vienu, progimnazijos, stogu. Taip vienam vaikui tektų 9 kv. m. ugdymo įstaigos ploto, o 1 kv. m. išlaikymui – 9,98 euro, kas atitiktų rajono vidurkį. Darželio patalpas būtų galima parduoti. Perkėlus darželį į progimnaziją, liktų vienas juridinis vienetas. Progimnazija tuomet turėtų vieną skyrių arba filialą. Kasmet būtų sutaupyta apie 9 tūkst. eurų už šildymą, valdymo išlaidų – apie 40 tūkst. eurų, – komentavo D. Katauskienė. – Antras variantas – abi įstaigos lieka savose patalpose, bet tampa viena biudžetine įstaiga. Tokiu atveju būtų sutaupyta apie 13 tūkst. eurų valdymo išlaidų per metus.“

Anot V. Domarko, šitaip sutvarkytos mokyklos, kokia dabar yra S. Daukanto progimnazija, reiktų paieškoti – jis visiškai renovuota ir turi laisvų vietų, tad dviejų darželio grupių įkėlimas problemų nesukeltų.

„O „Voveraitei“ šiuo metu reikia kapitalinio remonto, kuris atsieitų apie 1 mln. eurų. Renovuoti ją, neišnaudojant S. Daukanto mokyklos potencialo, būtų visiškai neracionalu“, – įsitikinęs V. Domarkas.

Audito išvadose taip pat pateiktas siūlymas prie lopšelio darželio „Pasaka“ prijungti lopšelį darželį „Eglutė“, išlaikant šias įstaigas atskiruose pastatuose. Būtų sutaupyta apie 25 tūkst. valdymo išlaidų.

„Pasaka“ turi šešias grupes, o „Eglutė“ – tris. Devynių grupių darželis būtų visiškai normalu, būtų galima racionaliau panaudoti lėšas administravimui“, – teigė Administracijos direktorius.

D. Skruibienė, pripažindama, kad visi siūlomi žingsniai privalės būti atidžiai išnagrinėti ir išdiskutuoti, tikino didesnį ekonominį efektyvumą įžvelgianti dviejų įstaigų perkėlimo į vienas patalpas atvejais, tačiau abejojo sujungto valdymo finansine ir ekonomine nauda, kai realiai bus sutaupomi tik vadovo, buhalterio, ūkvedžio atlyginimai.

Rūdaičių mokykla taptų filialu

Pokyčių gali sulaukti ir Vydmantų gimnazija, lopšelis darželis „Pasagėlė“ bei Rūdaičių mokykla. Anot D. Katauskienės, į Vydmantų gimnazijos patalpas perkėlus lopšelį-darželį vienam mokiniui tektų mažesnis ugdymo įstaigos plotas, o Rūdaičių mokykla, liekanti savo patalpose, taptų antru Vydmantų gimnazijos filialu. Tokiu atveju kasmet būtų sutaupyta apie 13 tūkst. eurų už šildymą bei apie 55,6 tūkst. eurų valdymo išlaidų.

„Kitas variantas – susieti tik šių ugdymo įstaigų valdymą, paliekant jas tuose pačiuose pastatuose.

Valdymo išlaidų būtų sutaupyta apie 26 tūkst. eurų“, – kalbėjo D. Katauskienė.

„Darbėnų pavyzdys rodo, kad vieno pavaldumo darželis ir mokykla yra pakankamai racionalu ir protinga lėšų taupymo prasme, o direktoriui tai leidžia vaiką matyti nuo darželinuko iki abituriento“, – sakė V. Domarkas.

Administracijos direktoriaus žodžius patvirtino Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė, patikinusi, kad šiuo metu bendras gimnazijos ir darželio valdymas problemų nekelia.

„Problema buvo tik iš pradžių, kadangi darželyje buvo trys grupės, bet nebuvo skirta nė pusės etato nei pavaduotojai, nei skyriaus vedėjai, todėl man, kaip vadovei, buvo sudėtinga viską perprasti, įsigilinti. Dabar iš bendro mūsų valdymo pusę etato turime darželiui ir jokios problemos nebematau“, – sakė ji.

Švietimo skyriaus vedėjas A. Sungaila pridėjo, kad pagal įstatymą nekyla abejonių, jog galima į mokyklą įkelti kitą švietimo įstaigą arba prijungti vieną įstaigą prie kitos, leidžiama po vienu stogu veikti kelioms ugdymo įstaigoms. Ilgosios gimnazijos gali vykdyti ikimokyklinį, priešmokyklinį, neformalųjį ugdymą. Visa tai išdėstyta tinklo pertvarkos taisyklėse.

„Vis dėlto svarstant šiuos klausimus negalime apeiti ir bendruomenių, todėl siūlyčiau pasikviesti mokyklų vadovus, profsąjungų atstovus, nuvažiuoti į vietą. Turime šiuos klausimus svarstyti viešai. Be bendruomenės pritarimo jokie veiksmai negali būti vykdomi“, – įsitikinęs A. Sungaila.

Kovoja už mažas mokyklas

Susirinkime aptartas ir amžinas Kalniškių bei Piliakalnio mokyklų klausimas. Šiose įtaigose praėjusią savaitę apsilankęs ir su bendruomenėmis susitikęs A. Sungaila pranešė, kad tėvų nuotaikos yra optimistinės ir jie nusiteikę išsaugoti abi šias mokyklas. Nepaisant to, anot A. Sungailos, Kalniškių mokykloje situacija yra sudėtinga – šiai dienai joje mokosi 11 mokinių ir 7 priešmokykinukai, o kitąmet pradinėse klasėse liks 7 mokiniai ir 5 priešmokyklinukai. Tėvai nori, kad su šiais vaikais dirbtų dvi mokytojos.

„Tokia situacija nėra normali. Pernai, svarstant tinklo pertvarką, buvo pasiūlyta mokinių skaičiui esant mažiau negu 10, svarstyti šio skyriaus uždarymą nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., – priminė Švietimo skyriaus vedėjas. – Jei Kartenos mokyklai trūksta 47 tūkst. eurų mokinio krepšelio lėšų, tai vien Kalniškiams trūksta 11 tūkst. eurų. Turime labai gerai pagalvoti, ką darysime su šia mokykla.“

Piliakalnio mokykloje vaikų skaičius šiai dienai siekia 29 ir kitąmet augs dar 5 mokiniais.

---

Remiantis Savivaldybės vidaus audito išvadose nurodytais preliminariais skaičiavimais, įgyvendinus šį mokyklų tinklo optimizavimo etapą, neatskaičius išeitinių išmokų ir pastatų pardavimo, būtų galima sutaupyti: I atveju – apie 179 tūkst. 686 Eur valdymo išlaidų per metus ir 42 tūkst. 245 Eur šildymo išlaidų; II atveju – 102 tūkst. 366 Eur valdymo išlaidų per metus bei 3 tūkst. 103 Eur šildymo išlaidų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas