Pajūrio naujienos
Help
2017 Lapkritis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną5°C debesuotumas 63 %
Naktį5°C debesuotumas 6 %
Apklausa

Ar Kretinga pakankamai apšviesta?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Aptarė Kretingos dvaro sodybos tvarkymo planus

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Kultūra
  • 2017-02-14

Išvalyti Antrą ir Trečią tvenkinius, į krioklio uolą sugrąžinti vandenį, atstatyti Nykštuko fontaną, rūmų verandą ir takus nugriauto kolegijos pastato vietoje, atkurti parko želdinius ir mažąją architektūrą, parką apšviesti – tai tik dalis Kretingos dvaro sodybos atkūrimo ir tvarkymo planų, kuriuos praėjusį penktadienį Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkinė pristatė prie muziejaus veikiančio „Kretingos krašto ainių“ klubo nariams.

Grafams Tiškevičiams priklausiusio Kretingos dvaro parką muziejus tvarko nuo 1992 metų. Per tuos 25 metus atstatyti parko takai, įrengtas Astronominis kalendorius, įveikus dalies visuomenės pasipriešinimą nugriauti parko svetimkūniai iš sovietinio laikmečio – buvęs technikumo, o vėliau kolegijos priestatas prie dvaro rūmų, garažai, katilinė. Net dešimtmečio prireikė rūmų kiemą šiandieną puošiančiam Mergaitės su skėčiu fontanui atkurti. „Kretingos dvaro parkas XIX a. pabaigoje buvo vienas iš gražiausių Lietuvoje. Tačiau parkui labai nepasisekė, kai po karo čia įsikūrė tarybinis ūkis-technikumas, ir parkas buvo pritaikytas ūkinei veiklai“, – liūdną parko istoriją klubo nariams priminusi V. Kanapkienė pasidžiaugė, jog šiandieną kretingiškiai ir svečiai labai pamėgo dabartinį dvaro parką, vieni čia ateina ramaus poilsio gamtoje, kiti laisvalaikį leidžia aktyviai – bėgioja, užsiima šiaurietišku ėjimu.

Kretingos muziejus yra parengęs apie 2 mln. eurų vertės projektą tolesniam dvaro sodybos ir tuo pačiu parko atkūrimui, sutvarkymui ir tikisi jam laimėti ES paramą. „Jeigu šis projektas pavyktų, įgyvendintume didžiumą planų“, – sakė V. Kanapkienė. Rengiant projektą ES paramai gauti, buvo atlikti įvairūs tyrinėjimai, studijos, kaip antai, paruošta tyrinėjimų medžiaga verandai prie rūmų atstatyti. Klubo nariams bei jų sueigoje dalyvavusiam Kretingos rajono savivaldybės merui Juozui Mažeikai, administracijos direktoriui Virginijui Domarkui, Seimo nariui Antanui Vinkui, kuris yra ir klubo „Krašto ainiai“ pirmininkas, V. Kanapkienė tikino, jog ir nelaimėjus didžiojo 2 mln. eurų vertės projekto, užsibrėžtų tikslų vis vien būtina siekti, kad ir žingsnis po žingsnio. Jos įsitikinimu, pirmas ir prioritetinis žingsnis turi būti antrojo ir trečiojo tvenkinių išvalymas, kuris kainuotų apie 154 tūkst. eurų. „Šiemet reikia parengti tvenkinių išvalymo techninį projektą, kainuoja 13 tūkst. eurų. Prašome, kad pinigus skirtų Savivaldybė“, – kalbėjo V. Kanapkienė. Pagal jau atliktą tvenkinių sutvarkymo studiją, prie Antrojo tvenkinio numatyta įrengti maudymosi vietą, tiltelį į salelę.

„Žinome, kad muziejaus direktorė yra gera vadybininkė bei turi daug kūrybinės fantazijos ir visi pasiūlymai yra puikūs, bet reikia darbų eiliškumo ir nuoseklumo. Svarbu yra derinti darbus, kad nesugadintume to, kas jau padaryta. Tvarkome tvenkinius arba fontanus, bet ne viską iš karto“, – teigė ir svarstė meras. V. Kanapkienė buvo įsitikinusi, jog lygiagrečiai su prioritetiniu tvenkinių projektu turi būti vystomi ir kiti dvaro sodybos atkūrimo, tvarkymo projektai. „Kuo daugiau atskirų projektų, tuo daugiau tikimybės, kad gausime lėšų bendram, didžiajam projektui vykdyti“, – teigė jinai. V. Kanapkienei pritarė klubo narys, architektas Edmundas Giedrimas, pabrėžęs, jog parkai projektuojami ir tvarkomi kompleksiškai, kad būtų visuma. „Paskui tą bendrą projektą galima vykdyti ir atskirais projektais“, – tarė jis. Kretingoje gimęs ir augęs garbus architektas prisiminė prieš karą veikusį prie Pirmojo tvenkinio esantį krioklį, kitus vandens įrenginius. „Prieš karą čia buvo galingas inžinerinis įrenginys: iš tvenkinių į Žiemos sodą vanduo laistymui tekėjo be siurblių, naudojant vandens persikėlimo indus“, – pasakojo E. Giedrimas.

„Reikia nubrėžti viziją ateities kartoms. Šiandieną dirbame mes, nueinanti karta, ir jaunimas turi dirbti, kad, vaizdžiai tariant, parke neatsirastų koks kotedžas. Kai nugriovėme tą pastatą (buvęs sovietinis baltų plytų priestatas prie rūmų – aut. past.), pasikeitė ir kretingiškių, kitų čia atvykstančių žmonių požiūris į parką“, – apie dvaro parko svarbą kalbėjo muziejaus direktorė. Prakalbusi apie parko želdinius, V. Kanapkienė pažymėjo, jog reikėtų iškirsti pasenusių liepų alėjas ir atsodinti naujais medeliais. Ji padėkojo klubo nariui, buvusiam Kretingos miškų urėdijos urėdui Antanui Baranauskui, kad padėjo parke pasodinti magnolijų giraitę, raudonlapius ąžuolus.

„Aš esu tik nominalus klubo „Krašto ainiai“ pirmininkas, visą tą darbą dirbate jūs“, – A. Vinkus pabrėžė V. Kanapkienės nuopelną puoselėjant šią Kretingos miesto reprezentacinę vietą. „Dėl tų pinigų – beldžiamės ir belsimės į ministerijas, kur tik galėsime. Garantuoti, kad pasiseks, niekas negalime, bet ir asmeniškai darysiu viską, kad mums pavyktų“ – žadėjo A. Vinkus.

---

Nykštuko fontaną dvaro parke per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 metais dvare įsikūrus vokiečių kareiviams žemėmis užvertė pats tuometinis daro savininkas Aleksandras Tiškevičius, kadangi neturėjo pinigų fontanui išlaikyti. Fontano nykštuko figūrą atidavė Kauno karo muziejui, kur ji tebesaugoma lig šiolei. 2006 metais atlikti fontano vietos archeologiniai tyrimai, kuriems vadovavęs muziejaus istorikas Julius Kanarskas patvirtino, jog po žeme išliko fontano cinkuotų plytų fragmentai, taip pat buvo rasta vandens šachta, vamzdis, kuriuo fontanas buvo sujungtas su tvenkiniu.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas