|
|
|
Svečiai iš Viljandi domėjosi kultūra ir švietimu
Penktadienį Kretingoje lankėsi 8 kultūros ir švietimo darbuotojų delegacija iš Viljandi. Su šiuo Estijos miestu Kretingos rajono savivaldybė yra užmezgusi glaudžius draugystės ir bendradarbiavimo ryšius.
Režisierę apipylė klausimais „Daugelis mūsų delegacijos narių buvoja pirmąkart, o aš su Kretinga šiek tiek jau esu susipažinusi birželį per miesto šventę. Daug kas čia man patinka, vietiniai žmonės – šilti ir draugiški“, – „Pajūrio naujienų“ pakalbinta, komplimentų negailėjo delegacijos vadovė vicemerė Janika Kivistik. Iš ryto Savivaldybėje estų delegaciją pasveikino, apie rajoną papasakojo meras Juozas Mažeika, o vėliau pasitiko, po renovacijos pagražėjusias didžiąją, šokių, parodų, vitražo, konferencijų ir „Atžalyno“ sales parodė, apie jose vykstančius užsiėmimus papasakojo Kretingos kultūros centro direktorius Pranas Razmus. Svečius ypač sudomino „Atžalyno“ salė. Direktorius papasakojo, jog šią vaikų ir jaunimo teatro studiją, tik tuomet – paprastesnę, dar 1976-aisiais įsteigė ankstesnis režisierius Algimantas Verbutas, Kretingą respublikinėse dainų šventėse Vilniuje išgarsinęs kojūkininkais. Po renovacijos salė, kurioje ne tik repetuojama, bet ir vaidinama žiūrovams, sublizgo naujomis spalvomis, joje atsirado naujos modernios įrangos bei aparatūros. Dabartinę vaikų ir jaunimo teatro vyriausiąją režisierę Auksę Antulienę estai apipylė klausimais, teiravosi, ar „Atžalynas“ Lietuvos scenai paruošia profesionalių aktorių. „Mes to specialiai nesiekiame, turime tikslą, kad vaidinimas taptų jaunų žmonių pomėgiu. Bet jeigu atsibudus ryte kitos minties jų galvoje nėra, vien tik – teatras, vadinasi, gali užaugti profesionalai “, – neabejojo A. Antulienė. Anot jos, iš Kretingos kilusių profesionalių aktorių, kurių kelio pradžia buvo „Atžalyne“, vaidina ir Vilniaus, ir Kauno teatrų scenose. Apie panašumus ir skirtumus Kretingos kultūros centras itin didelį įspūdį paliko Viljandi kultūros centro direktoriui Jaanus Kukk. „Net pavydu, kad čia tiek daug galimybių idėjų turinčiam žmogui užsiimti tuo, kuo nori “, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo jis. Viljandi miestas pagal dydį yra panašus į Kretingą, jame gyvena apie 18 tūkst. gyventojų. O kultūros centras ten – mažesnis, salėje telpa 300 žiūrovų, kai pas mus – 540. Bet didžiausias skirtumas tai, kad visi Viljandi kolektyvų vadovai nuomojasi patalpas, iš kultūros centro atlyginimų negauna. Viljandi mieste, be kultūros centro, yra profesionalusis teatras su dviem žiūrovų salėmis, liaudies muzikos koncertų centras, dar keletas salių, kuriose taip pat rengiami koncertai ir spektakliai. Kai kurios šios kultūros įstaigos yra valstybinės, o kai kurios – privačios. Anot vicemerės J. Kivistik, ir Estijos aukštuosius mokslus baigę kultūros darbuotojai, mokytojai, bibliotekininkai skundžiasi nepakankamais atlyginimais, juos lygina su tais, kokius gauna šios srities specialistai Suomijoje ar Švedijoje. „Mūsų politikai pinigų vadinamiesiems minkštiems projektams neužtenka, daugiausia investuoja į „betoną“ , tai yra į kelius ar verslus “, – sakė ji. Nuo šio sausio Estijoje mokytojai į rankas gauna apie 900 Eur, vidutinis bibliotekininko atlyginimas siekia 760 Eur, šiek tiek mažiau – apie 700 Eur – gauna muziejininkai. „Viljandi muziejus – valstybinis, todėl Savivaldybė finansiškai padėti negali, nebent įmanoma paremti per kokias nors programas“, – sakė J. Kivistik. Svečiai dar pabuvojo Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje, Švietimo skyriuje susipažino su Lietuvos švietimo sistema, aplankė Marijono Daujoto pagrindinę mokyklą, Pranciškonų gimnaziją, muziejų ir Žiemos sodą, o pavakarę leidosi į ekskursiją po bažnyčios požemius, užkopė į bokštą. Estų delegacija parai buvo apsistojusi „Smagračio“ viešbutyje. „Už nakvynę svečiai susimokėjo patys, Savivaldybė juos tik pavaišino pietumis kavinėje „Pas grafą“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė viešnagės metu delegaciją lydėjusi Kretingos rajono vicemerė Danutė Skruibienė.
|
|
