Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Dirba pelningai, bet ne vien pelnas rūpi

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Aktualijos
  • 2017-02-03

Kretingos miškų urėdija pernai uždirbo 128 tūkst. grynojo pelno. Urėdijos urėdas Arūnas Samoška teigė pelną esant tik vienu iš įmonės veiklos rodiklių ir kad miškas negali būti vien pasipelnymo šaltiniu. A. Samoška – apie įvairiapusę urėdijos veiklą.

Kretingos miškų urėdijos urėdas Arūnas Samoška

Kirto ir sodino

Kretingos miškų urėdija yra valstybinė įmonė, kurios 2016 metais gautų 5,2 mln. eurų pajamų dalis – apie 41 proc. – įvairių mokesčių pavidalu atiteko valstybei. Vis dar gaji nuomonė, kad Lietuvoje miškus baigiame iškirsti, yra klaidinga. Lietuvoje miškų daugėja. Lyginant su 2000-aisiais, kai Lietuvoje miškingumas siekė apie 30 proc., šiandieną – 33,1 proc. Praėjusiais metais urėdijoje atsodinome 293 ha iškirsto miško. Iškirstą mišką privalome atsodinti per 3 metus ir tą reikalavimą vykdome. Miškui atkurti 2016 metais urėdija išleido 170 tūkst. eurų. Pernai apleistose pievose, kitoje nenaudojamoje žemėje pasodinome 8,5 ha naujo miško Skuodo, Kretingos ir Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijose. Klaipėdos rajone gauti žemę šiam tikslui yra sunkiau, čia kiti interesai – šalia esantis Klaipėdos uostamiestis, besiplečianti pramonė.

Neužtenka mišką atkurti ar naujai įveisti. Jį reikia užauginti. Pernai 705 ha miško medelių želdinių priežiūra urėdijai kainavo 108 tūkst. eurų.

Priežiūros nuo medelius stelbiančios žolės, krūmų, puolančių ligų ir žvėrių darbams 430 ha plote išleidome 56 tūkst. eurų. Neužtenka mišką prižiūrėti pirmus 10 metų, tą reikia daryti nuolatos. Tam, kad užaugtų vertingos medžių rūšys ir miškas neapželtų lazdynais, drebulėmis bei kitais menkaverčiais medžiais, juos tenka šalinti. Tokiam 230 ha jaunuolynų ugdymui, retinimui pernai skyrėme 45 tūkst. eurų. Retinimai, kirtimai už 41 tūkst. eurų buvo atlikti ir dar 239 ha plote.

Valstybės miškai kertami pagal kirtimo normą, kurią tvirtina Vyriausybė. Bendrai Lietuvoje 2016 metais miškuose buvo pagaminta 7 mln. kub. m medienos, iš jų urėdijose – apie 3,5 mln. kub. m. Taigi kaltinimai, kad urėdijų valdomi valstybiniai miškai kertami labiausiai, nėra pagrįsti. Pusė Lietuvoje pagamintos medienos yra iš privačių miškų.

Išvengė didesnių gaisrų

Urėdijos miškininkams mišką tenka saugoti ir nuo ugnies. Priešgaisrinėms priemonėms pernai išleidome 133 tūkst. eurų. Įrengėme 400 km priešgaisrinių mineralizuotų juostų. Jau kelerius metus miškus stebime kameromis, gaisringuoju metų laikotarpiu – ištisą parą. Kilus įtarimui dėl gaisro kameras stebintys darbuotojai nedelsiant susisiekia su priešgaisrinėmis komandomis, jų urėdijoje turime tris, iš jų dvi – Kuršių nerijoje, kurios miškai mūsų urėdijai po ilgoko laiko tarpo vėl buvo atiduoti 2015 metais. Iki tol ten šeimininkavo Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Per tą laikotarpį buvo apleisti privažiavimai, kvartalinės linijos. Dabar visus tuos apleistus keliukus, kvartalines linijas atnaujiname, įrengiame ugnį stabdančius barjerus. Urėdija įsigijo didelio pravažumo, kad neklimptų Nerijos smėlyje, gaisrui gesinti automobilį. Be naujojo Neringoje turime dar ir vieną senąjį.

Kuršių nerijos savita augalija, miško paklotė yra labai sausa. Ugniai įsiplieksti užtenka blogai užgesintos nuorūkos ar laužo. Ugnį čia dar pakursto dažni vėjai. Pernai urėdijoje rimtesnių gaisrų išvengėme, gesinome vienintelį, kuris buvo apėmęs 0,2 ha Kuršių nerijos miško. Kuršių nerijoje statome 4 km priešgaisrinį kelią, pernai įrengėme 0,5 km atkarpą, šiemet darbus tęsime. Priešgaisrinę įrangą, vandens siurblius turi visi girininkų tarnybiniai automobiliai, kad užtikus gaisro židinį jį būtų galima užgesinti nedelsiant.

Tvarko kelius, renka šiukšles

Per 2016 metus urėdijos miškuose įrengėme 1,5 km naujų kelių, iš jų 1 km Vaineikių girininkijoje ir jau minėtą 0,5 km atkarpą Kuršių nerijoje. Naujų kelių statybai išleidome 101 tūkst. eurų. Kainuoja ir miško kelių priežiūra – pernai 588 km skyrėme 193 tūkst. eurų. Urėdija rūpinasi ir miškuose esančiais rekreaciniais įrenginiais. Jų priežiūra praėjusiais metais kainavo 53 tūkst. eurų. Apmaudu, kai sutvarkytais, be duobių miškų keliais žmonės atvyksta į poilsiavietes ir kuria laužus ant miškininkų įrengtų stalų, sulaužo suolus, nuardo pavėsinių stogus. Džiugu, kad tokių niokotojų vis mažėja. Ir šiukšlina mišką mažiau. Per pastaruosius 10–15 metų miškuose paliekamų šiukšlių sumažėjo gal trigubai. Tačiau problemą tebekelia išmetamos senos padangos. Štai Šernų girininkijoje jų kasmet surenkame po 300–500 vienetų. Dėl padangų reikia valstybinės politikos. Įvedus depozitą už plastikinę tarą, net poilsiautojai miškuose plastiko butelių nebepalieka. Jeigu už padangą sumokėtų 3–5 eurus, manau, ir miške atsirastų sanitarų, kurie jas surinktų, dabar gi renka miškininkai.

Medelynas tampa regioniniu

Iš respublikoje esančių apie 30 medelynų beliks 13. Darant reformą, urėdijų medelynai yra stambinami. Kretingos miškų urėdijos medelynas išliks kaip regioninis. Kasmet mūsų medelynas parduoda apie 2 mln. vnt. miško sodmenų, didžioji jų dalis atitenka urėdijos reikmėms – naujų miškų įveisimui, kirtimų atsodinimui. Tapus regioniniu, metinę realizaciją planuojame padidinti iki 3 mln. sodmenų, esant paklausai – ir daugiau.

Plėsime medelyno teritoriją Kukoriškių kaime ir Darbėnuose. Dabar turime vieną šaldytuvą sodmenims saugoti, įsigysime antrą, nes šaldytuvai leidžia mažinti darbų medelyne sezoniškumą, dirbti ištisus metus be pertrūkio. Atnaujinsime ir technikos parką – pirksime naują traktorių, padargų dirvai ruošti, medeliams pikuoti bei komposto ruošimo agregatus. Darbus tenka vis labiau mechanizuoti, nes darbo rankų mažėja, kita priežastis – neinvestavę į šiuolaikinę techniką, technologijas, rinkoje neišsilaikysime.

Braunasi į mišką

Priemiestinių girininkijų miškai, ypač paskutinį dešimtmetį, vis labiau kenčia nuo pamiškėse dygstančių sodybų. Gyvenamųjų namų statybos slenkasi vis arčiau miškų, dėl to didėja miškų gaisrų, teršimo buitinėmis atliekomis pavojus. Žala daroma ir žvėrims, kitai miško gyvūnijai. Į mišką vis įnirtingiau braunamasi dėl naudingųjų iškasenų – žvyro, smėlio. Suaktyvėjus statyboms, žvyro atviruose plotuose nebeužtenka. Smėlio ten dar yra, o žvyro, panašu, kad tik miškuose beliko. Tad naujų žvyro karjerų miškuose, matyt, neišvengsime.

Stabdo miško plėtimąsi

Urėdija Kuršių nerijoje vykdo du projektus, iš kurio vieno tikslas žmonėms iš šalies gali pasirodyti keistokas. Projekto tikslas – atvirų vietų, palvių, kopų išsaugojimas. Per paskutinius 50 metų Kuršiu nerijoje miškų užimamas plotas padidėjo apie 15 proc. Iš istorijos žinome apie šiame pusiasalyje smėlio palaidotus kaimus. Miškai buvo sodinami vėjo pustomam smėliui sustabdyti. Tačiau buvo persistengta, šiandieną miškai užima apie 75 proc. Kuršių nerijos teritorijos. Miškas plinta toliau savaime ir nesodinant. Jei šis procesas nebus reguliuojamas, Kuršių nerija galutinai praras jai būdingą, unikalų kraštovaizdį. Vykdant projektą, Naglio rezervate bus atvertas vaizdas į marias.

Pagal kito projekto užduotis, urėdijos miškininkai tvarkys jūros pakrantes, tvirtins žabtvorėmis, žabų klojiniais pakrantės kopas, atnaujins esamus takus į pajūrį, ties naujus – žvyro-molio, medinius lentinius. Įrengsime naujų laiptų nuo kopų nusileisti į pajūrį, kad poilsiautojai kuo mažiau kopas ardytų. Pagal projektą, darbus pradėsime šiemet ir tęsime 5 metus. Manau, kad ir tiems penkeriems metams praėjus šie darbai nesustos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas