|
|
|
Įsidarbinti vyresniems galimybių yra
Kretingos darbo biržos duomenimis, 2017-ųjų sausį nedarbo lygis rajone vėl pasiekė beveik 6 proc., nors 2016-ųjų pabaigoje buvo smuktelėjęs iki 5,3 proc. Vyrams darbo vietų daugiau Pasak Darbo biržos vedėjos Virginijos Naudžienės, pernai situaciją lėmė tai, kad daugėjo laisvų darbo vietų, jų buvo 1 tūkst. 730, o įdarbinta arba patys įsidarbino apie 1 tūkst. 900 žmonių, tai yra beveik 61 proc. visų, kurie kreipėsi į Darbo biržą per metus. Iš viso pernai buvo įregistruoti 3 tūkst. 64 bedarbiai, tarp jų – 54 proc. vyrų ir 46 proc. moterų. Vedėja atkreipė dėmesį, kad vyrams darbo vietų buvo pasiūlyta daugiau. Pagal verslo liudijimus apsisprendė dirbti 760 rajono gyventojų, daugiausia – statybos, prekybos ir aptarnavimo sektoriuose. Į laisvas vietas daugiausia buvo priimti darbininkai, tarp jų – kvalifikuoti. Nemažai darbo ieškančių žmonių vasaros sezonui pritraukė Palanga, apie 70 įdarbino arti kurorto įsikūręs „Atostogų parkas“. Daug jaunimo, tarp jo – išsilavinusio, dirbti važiuoja į Klaipėdą. Tarp paklausiausių pareigybių – vadybininko, socialinio darbuoto bei padėjėjo, administratoriaus, buhalterio. Pernai ypač trūko vaikų darželio auklėtojų. Beveik visada paklausūs ir inžinerinės pakraipos specialistai, tiesa, gal ne tiek Kretingos rajone, kiek Klaipėdoje. Išeitis – persikvalifikuoti Kas penktas Kretingos darbo biržoje užsiregistravęs žmogus – iki 25-erių ir kas trečias – iki 29-erių metų, kas ketvirtas – vyresnis negu 50-ies. Įsidarbinti 50-mečiams vyrams ar moterims galimybių dar yra, tačiau, kaip sakė V. Naudžienė, sunkiausia susirasti darbo tiems, kurie sulaukė 55-erių bei vyresniems. Tokių šiandien Darbo biržoje užregistruota daugiau negu 230. Vyresnėms moterims pavyksta įsidarbinti valytojomis, kambarinėmis, pardavėjomis. Kadangi vyresniems bedarbiams sunku įsidarbinti pagal seniau įgytas šiuo metu nepaklausias profesijas, jiems siūloma persikvalifikuoti. Darbo birža šiemet baigia įgyvendinti europinį 2 mln. vertės projektą „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“. Jo esmė – įsiregistravę bedarbiai, kurių amžius 55 ar daugiau metų, dalyvauja profesinio mokymo veiklose ir įgyja naujų, dabartiniu metu darbo rinkai reikalingų profesijų, kaip statybininko, kūriko, virėjo, pardavėjo, aukštalipio ar kt. Į profesinius mokymus Darbo birža nukreips 46 vyresnio amžiaus rajono gyventojus, o apie 70 įdarbinti į subsidijuojamas darbo vietas. Pašalpos – geriau Paklausta, su kokiomis didžiausiomis problemomis apskritai tenka susidurti, vedėja pripažino, jog su kai kiurių bedarbių nenoru dirbti: pasiuntus į laisvas darbo vietas, dažnas prašo, kad darbdaviai pažymėtų, jog šiam darbui atsiųstas bedarbis netinka. Valstybės biudžetas stekenamas, nes tokiems reikia mokėti pašalpas, tačiau, kita vertus, jeigu žmogus ateina su išankstine nuostata nedirbti, tai ar gali pykti ant darbdavio, kuris tokio nepriėmė? Nuo šių metų liepos 1-osios keičiantis Užimtumo įstatymui, viešųjų darbų priemonė numatyta tik I pusmečiui. Bedarbiai daugiausia dirbs rajono seniūnijose. „Šiemet į viešuosius darbus bus įdarbinta 70 žmonių, kai pernai – 265“, – sakė vedėja. Viešieji darbai apmokami pagal Vyriausybės patvirtintą minimalų valandinį atlygį iš Darbo biržos ir rajono Savivaldybės lėšų. Anot V. Naudžienės, pernai Darbo biržai tam buvo skirta 141 tūkst. Eur, o šiemet – 45 tūkst. Eur. Rajono Savivaldybė viešųjų darbų programai vykdyti šiemet yra numačiusi skirti 83,7 tūkst. Eur. Jaunimui – du projektai Darbo birža įgyvendina ir jaunimui skirtus du projektus bedarbiams iki 29-erių metų – „Atrask save“ ir „Naujas startas“. Projekto „Atrask save“, dėl kurio Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža bei Europos socialinio fondo agentūra sutartį pasirašė dar 2015 m. rugsėjį, tikslas – sumažinti nedirbančių ir nesimokančių 15-29 metų jaunuolių skaičių. Jauniems bedarbiams siekiama suteikti pirminės intervencijos paslaugas, siekiant juos grąžinti į švietimo sistemą arba į darbo rinką. „Į projektą ir šiemet pakviesime 150 tokių jaunuolių. Veiklos bus organizuojamos atsižvelgiant į individualius poreikius. Vyks įvairūs grupiniai, psichologiniai, motyvaciniai užsiėmimai, mokantys atpažinti savo gerąsias ir blogąsias puses, valdyti stresą, taip pat bus organizuojami išvažiuojamieji seminarai įmonėse bei mokymo įstaigose“, – apibūdino vedėja. Šiam projektui įgyvendinti Lietuvos mastu skiriama per 33 mln. Eur, į veiklas įsitrauks apie 35 tūkst. dalyvių. O projektu „Naujas startas“ siekiama 16-29-erių metų nedirbantiems ir nesimokantiems, bet darbo biržoje įsiregistravusiems jaunuoliams padidinti galimybes integruotis į darbo rinką ir joje įsitvirtinti. Šio projekto, kurio partneriai – 10 teritorinių Darbo biržų, vertė Lietuvos mastu – per 35 mln. Eur. „Projekte „Naujas startas“ priemonės taikomos kompleksiškai. Pavyzdžiui, jaunuolis, įsigijęs profesiją, toliau galės dalyvauti darbo įgūdžių įgijimo rėmimo ar įdarbinimo subsidijuojant priemonėse“, – sakė V. Naudžienė. Darbo įgūdžius gali atkurti Kretingos darbo biržos vedėjos pavaduotoja Rima Gužauskienė pakomentavo ir Darbo biržos vykdomą Europos socialinio fondo „Pagalba neįgaliesiems“ projektą. Anot pavaduotojos, neįgalieji gali atkurti darbo įgūdžius, įgyti arba tobulinti kvalifikacijas, taip pat įgyti kompetencijų, norint įsidarbinti ir pradėti dirbti savarankiškai. Darbo biržoje užsiregistravę neįgalieji, kuriems nustatytas iki 45 proc. darbingumo lygis, siunčiami dalyvauti Profesinės reabilitacijos programoje į paslaugas teikiančias įstaigas arčiausiai savo gyvenamosios vietos.
|
|
