|
|
|
Reforma bus. Kokia – dar diskutuojama
Mokytojai dirbs pagal etatinio apmokėjimo už darbą sistemą, o švietimo įstaigų vadovai bus konkurso būdu skiriami 5 metų kadencijai. Tai – daugiausiai diskusijų sukėlę švietimo reformos klausimai, kuriuos Kretingos rajono švietimo įstaigų vadovai turėjo galimybę penktadienį aptarti per susitikimą su Seimo nariais Levute Staniuviene bei Antanu Vinkumi.
„Iš tikrųjų švietimo sistemoje artėja daug pokyčių – ko nepadarė ankstesni valdantieji, tą reikės padaryti mums, – teigė Švietimo įstatymo pataisas pristačiusi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė L. Staniuvienė, prašydama švietimo įstaigų vadovų aktyviai teikti pasiūlymus dėl siūlomos reformos įgyvendinimo. – Daug bendrauju su aukščiausiais pareigūnais ir matau, kad jie nelabai nutuokia, kas vyksta regionuose. Vilnius – tai dar ne visa Lietuva. Todėl planuojame vasario mėnesį atvežti čia aukščiausias galvas, kad turėtumėte galimybę jiems išsakyti problemas.“ L. Staniuvienės teigimu, apie etatinį mokytojų apmokėjimą kalbama jau nuo 2000 metų, o nuo šio rugsėjo jis bus jau įgyvendintas. „Kovo mėnesį bus parengtas visas teisės aktų paketas – tuomet bus aišku, kaip tai atrodys“, – žadėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė. Be to, anot L. Staniuvienės, Vyriausybės programoje numatyta vieneriais metais paankstinti mokyklinį amžių, kad pirmą klasę lankytų jau 5–6 metų vaikai – taip siekiama išspręsti prasto mokinių raštingumo problemą. Naujovių žadama ir būsimiems abiturientams, keičiant egzaminų sistemą – nustatant daugiau privalomų egzaminų, bet galbūt atsisakant privalomo užsienio kalbos egzamino. Kalbėdama apie tai, kad švietimo vadovams norima įvesti 5 metų kadencijas ir riboti jų skaičių toje pačioje švietimo įstaigoje, L. Staniuvienė teigė, kad taip norima užtikrinti vadovavimo efektyvumą ir aukštą vadovų kompetencijos lygį. Numatoma, kad įstatymas įsigalios 2017 metų liepos 1 dieną, tačiau paisant konstitucinio teisėtų lūkesčio principo, jo įgyvendinimas prasidės ne anksčiau, kaip praėjus metams – t. y. nuo 2018 metų liepos 1 dienos. Vadovų konkursai vyks pagal parengtą ir iš anksto paskelbtą grafiką, pradedant nuo tų įstaigų, kurių vadovai dirba ilgiausiai. Tuo pačiu mokyklose bus sudaromas vadovų rezervas ir jis atitinkamai rengiamas. Išdirbęs leidžiamą kadencijų skaičių – šiuo metu siūloma ne daugiau dviejų – vadovas galės dalyvauti vadovų konkurse kitoje švietimo įstaigoje. Jei ne – jam bus suteikiama galimybė dirbti pedagoginį darbą arba tapti mentoriumi – ekspertu, kuris konsultuotų kitas švietimo įstaigas ir patartų, kaip gerinti veiklos efektyvumą. Suformulavo savo pasiūlymus L. Staniuvienė laikėsi nuomonės, kad švietimo įstaigų vadovams įvesti kadencijas būtina, tačiau kaip tai padaryti – kvietė diskutuoti. Lietuvos socialdemokratų partijai atstovaujantis Seimo narys Antanas Vinkus išreiškė nuomonę, kad kadencijų skaičius toje pačioje švietimo įstaigoje turėtų būti neribojamas. „Jei vadovas yra tikras autoritetas bendruomenėje, kodėl jam turime uždrausti dirbti ir trečią kadenciją, ir ketvirtą? Kodėl po 10 metų jam reiktų iš Kartenos važinėti į Salantus arba atvirkščiai?“, – stebėjosi A. Vinkus. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kretingos skyriaus pirmininkė Petronėlė Jocienė, pasidžiaugusi Seimo narių parodytu dėmesiu, jiems įteikė Kreipimąsi dėl švietimo įstatymo pataisų, kurį pasirašė įvairias šalies švietimo įstaigas, jų darbuotojus, vadovus vienijančių organizacijų atstovai. Kreipimasis adresuotas ne tik Seimo nariams, bet ir Ministrui pirmininkui, Švietimo ir mokslo ministrei bei Savivaldybių asociacijos direktorei. Kreipimesi siūloma atlikti Lietuvos švietimo būklės visuminį įvertinimą, nustatyti esamos padėties trūkumus bei priežastis ir tik tuomet, atsižvelgiant į gautas išvadas, vadovus į darbą priimti pagal terminuotas darbo sutartis. Be kitų siūlymų, prašoma nustatyti, kad jau dirbantiems švietimo įstaigų vadovams pirmoji penkerių metų kadencija būtų pradėta skaičiuoti tik nuo 2018 metų liepos 1 d. Ne tik šiuos pasiūlymus, bet ir dar daugiau nuomonių Seimo nariai turėjo progos išgirsti ir praėjusią savaitę, nes ten šalies švietimo įstaigų vadovų iniciatyva įvyko susitikimas. „Suvažiavo 110 vadovų iš visos Lietuvos, kad išsakytų savo poziciją – iš pradžių buvo daug Seimo narių, o po pusvalandžio jų neliko. Vienintelė Irena Šiaulienė išbuvo iki galo ir mūsų išklausė“, – teigė J. Gindulis.
Pasipylė kritikos strėlės Kalbėdami apie laukiančias naujoves Kretingos rajono švietimo įstaigų vadovai buvo vieningi: jų nuomone, dėl kelių per visą Lietuvą nuskambėjusių skandalingų atvejų tuo pačiu dalgiu norima nušienauti visus švietimo įstaigų vadovus, neatsižvelgiant į kiekvieno jų indėlį ir į tai, kokį chaosą tokie sprendimai sukelia visoje bendruomenėje. „Norėčiau paklausti, kodėl neatsiranda norinčių tapti Salantų darželio, Salantų gimnazijos, Baublių daugiafunkcio centro vadovais? Ar nustačius kadencijas bus daugiau žmonių?“, – retoriškai klausė ir stebėjosi Zita Domarkienė, neseniai tapusi lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktore. Tad valdžios užmojis suformuoti būsimų vadovų rezervą ir tuo pačiu dar didinti vadovų atsakomybę mokyklų direktoriams kėlė šypseną – jie suskaičiavo, kad mokyklos veiklą reglamentuoja apie 370 dokumentų ir visus juos būtina išmanyti, kad skiriant į pareigas, jie yra visų pirma tikrinami vertinant specialiąsias kompetencijas, o vėliau jų darbas tikrinamas per kvalifikacijos atitikties vertinimus, įstaigos vidaus ir išorės auditus, teikiamas veiklos ataskaitas rajono tarybai. Įsitikinę, kad, ko gero, nėra kito vadovo Lietuvoje, kuris būtų šitiek kartų tikrinamas, direktoriai Seimo narių klausė, kokiais atlyginimais žadama vilioti tuos jaunus profesionalius būsimus vadovus. „Dirbdama paprasčiausia mokytoja gaudavau trečdaliu didesnį atlyginimą, o atsakomybės, tapus direktore, kiek kartų padaugėjo, negaliu pasakyti“, – savo patirtimi pasidalijo Kretingos Simono Daukanto progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė. Pasigenda politikos tęstinumo Mokyklų vadovai sakė netikintys, kad pradėjus dirbti naujoje įstaigoje per 5 metus įmanoma pasiekti gerų rezultatų – reikia laiko, kad pažintum kolektyvą ir gebėtum jį sutelkti bendram darbui. Vargiai, kalbėjo vadovai, kas nors besiims įgyvendinti ilgalaikių tikslų, žinant, kad po 5 metų vėl gali būti pakeistas. „Jei Seimo nariai, ministrai ar kiti politikai patys pasirenka ir formuoja savo komandas, kodėl to negalėtų daryti mokyklų vadovai?“, – kalbėjo direktoriai, kurie neįsivaizduoja, kaip be bendro jų ir pavaduotojų požiūrio į ugdymo proceso organizavimą, jie galėtų sėkmingai dirbti. „Vis norima didinti vadovų atsakomybę, nors vadovas neturi jokių svertų. Jei yra prastas mokytojas ir vaikai kartu su tėvais eina būriais pas direktorių, prašydami jį pakeisti, vadovas neturi jokios galimybės tokiam mokytojui pasiūlyti kito darbo. Versle šita situacija būtų sprendžiama visai kitaip“, – sakė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorė Asta Burbienė, sulaukusi kolegų pritarimų. Mokyklų vadovai teigė pasigendantys švietimo politikos tęstinumo, pasak jų, kiekvienas naujas Seimas ateina su naujais eksperimentais, o visų jų rezultatas tiks toks, kad mokyklose nebėra kam dirbti – nei mokytojo, nei direktoriaus darbas nebelaikomas prestižiniu. „Praradome tą jausmą, kai rugsėjį dvyliktokas už rankos įveda pirmoką į mokyklą, o pirmokas pavasarį dvyliktoką išveda. Poetiškai pasakiau, bet gal supratote“, – sakė Kartenos mokyklos – daugiafunkcio centro direktorė Laima Mačernienė. Save vadina atpirkimo ožiais „Esu gyvas recidyvistas. Tačiau tikras recidyvistas dar gali skųstis dėl savo teisių, o mes, pradirbę 30 metų, išgirstame tik „viso gero“. Ir nežinau, kodėl? Šitiek metų dirbau, kūriau mokyklą, niekada nesu gavęs jokio papeikimo ir staiga iš aukščiausios pilies išgirstu, kad esu nereikalingas. Girdžiu, kad mums siūloma tapti mentoriais – kokiu dar mentoriumi galiu būti, jei jau kaip vadovas nebetinku?“, – kalbėjo Kretingos meno mokyklos direktorius Bernardas Anužis. Ir jis, ir kiti pasisakiusieji kritiškai vertino pažadą, kad jie, baigę vadovavimo kadenciją, galės sugrįžti į pedagoginį darbą. „Kai tapau direktore, neėmiau pamokų, nes tai būtų buvę tiesiog nemoralu. Dabar pas mus viena lituanistė turi 14 pamokų, o kita – 15. Tai iš kurios aš turėčiau atimti krūvį?“, – klausė L. Mačernienė. Per susitikimą švietimo vadovai sakė besijaučią atpirkimo ožiais, kai švietimo strategai niekaip neranda būdų inicijuoti esminių pertvarkų, sumažinant grandiozinį ministerijos aparatą – šis apaugęs pavaldžiomis institucijomis, kurios tik kuria biurokratizmą. „Ko tik nėra virš mūsų galvų – stratego tik neturime. O vadovai dėl visko tampa atpirkimo ožiais. Ir kuo ilgiau dirbi, tuo labiau kaltas esi“, – sakė B. Anužis. Kategoriškas buvo ir susirinkimą apibendrinęs Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, kuris prašė stabdyti reformas ir pabrėžė, kad siūlomoms naujovėms neskyrus finansavimo, savivaldybės paliekamos keblioje padėtyje ir supriešinamos su bendruomene. ---
Statistika apie vadovus ŠALYJEBendrojo ugdymo sektoriuje: • Iki 4 metų – 103 vadovai; • 4-9 metai – 129 vadovai; • 10-14 metų – 159 vadovai; • 15-19 metų – 170 vadovų; • 20-29 metų – 338 vadovai; • 30 ir daugiau metų – 182 vadovai. Ikimokyklinio ugdymo sektoriuje: • iki 4 metų – 150 vadovų; • 4-9 metai – 71 vadovas; • 10-14 metų – 64 vadovai; • 15-20 metų – 54 vadovai; • 20-30 metų – 158 vadovai; • 30 ir daugiau metų – 139 vadovai.
|
|
