|
|
|
Apie mokyklos perspektyvą kalba optimistiškai
Nuo sausio 3 dienos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktore pradėjusi dirbti Asta Burbienė vakar įvykusiame mokyklos mokinių tėvų susirinkime aptarė šios mokymo įstaigos problemas, perspektyvą bei galimybes stiprinti mokyklos materialinę bazę. Taip pat susitiko su gimnazijos taryba pristatant 2017 m. veiklos planą, kalbėjosi su mokinių parlamento nariais ir prisistatė gimnazijos mokiniams.
Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija – vienintelė mūsų rajone išgryninta gimnazija, kurioje mokosi 467 I-IV gimnazijos klasių mokiniai, juos moko 51 mokytojas. Į šią mokyklą A. Burbienė sugrįžo po 4-erių metų pertraukos – šioje mokykloje ji iki tol 16 metų dirbo direktoriaus pavaduotoja. „Čia pradėjau pirmuosius vadybinio darbo žingsnius, čia formavosi supratimas apie gimnazijos valdymą“, – teigė ji, pasidžiaugusi, jog sugrįžo į jai mielą kolektyvą. – Mėnuo darbo – pakankamai laiko, kad susipažintumėte su esminėmis gimnazijos problemomis. Kokios jos? – „Pajūrio naujienos“ paklausė gimnazijos direktorės A. Burbienės. – Visų pirma, – socialinės problemos: rūkymas, vėlavimas į pamokas, lankomumas. Tai labiausiai ir krito į akis, pradėjus vadovauti gimnazijai. Rūkymas, kova su šia priklausomybe – visos visuomenės problema, ir bandymas išgyvendinti tai gimnazijoje nėra susijęs su įvaizdžio kūrimu, o dėl to, kad toks gimnazistų elgesys sukelia nepatogumų aplinkiniams, be to, mums visiems turi rūpėti ir jaunų žmonių sveikata, nuo kurios priklauso jų pačių ateitis. Manau, jog bendradarbiaujant su mokinių parlamentu, kuris yra stiprus ir aktyvus, pavyks bent iš dalies išspręsti šitas problemas, kad jaustumėmės orūs savo aplinkoje. Aš suprantu, jog direktorė ar mokytojas 18 metų jaunuoliui neuždraus rūkyti – jis gi jau suaugęs žmogus, bet mokyklos vadovybė ar klasės auklėtojas, ar socialinis pedagogas, mano nuomone, apie tai turėtų pranešti tėvams. Kalbant apie vėlavimą į pamokas, nė neabejoju, kad jaunas žmogus turi įsisąmoninti, jog atsakomybė yra didelė vertybė. Kad išspręstume tą problemą, reikia ir nepopuliarių, bet efektyvių sprendimų – pavyzdžiui, nuo šiol mokytojai bent kurį laiką reikalaus iš mokinio, kad šis paaiškintų vėlavimo priežastis, nes elektroniniame dienyne atsispindi tik vėlavimo faktas. Mums svarbu išsiaiškinti priežastis, kodėl vėluojama. Mokinių parlamentas artimiausiu laiku turi pateikti pasiūlymus, kaip šias problemas reikėtų spręsti. Jau dabar matyti, kad viena iš priežasčių – vėluojama atvažiuoti autobusu, bet mokiniai gali pasirinkti kitą autobusą, atvykstantį ankščiau ir rinktis patogesnį laiką. Mokiniai ir jų tėvai kaip problemą įvardina „langus“ tarp pamokų. „Langai“ atsiranda dėl dalykų modulių ir pasirenkamųjų dalykų didelės pasiūlos. Mokiniai tuos „langus“ turėtų išnaudoti labai racionaliai, planuoti savo laiką, skirti jį savišvietai, darbui gimnazijos skaitykloje ir bibliotekoje. Deja, daugeliui mieliau sėdinėti koridoriuose panirus į išmaniuosius telefonus. – Kokią matote mokyklos perspektyvą? – Norėtųsi, kad gimnazija iš tiesų parengtų jauną žmogų tolimesnėms studijoms aukštojoje mokykloje, kad iš skirtingų mokyklų susirinkę mokiniai turėtų galimybę vystyti savo gebėjimus ir siekti aukštesnio lygio žinių, kad iš tikrųjų būtų sudarytos sąlygos individualiai vaiko pažangai. Būtina didesnė dalykų išlyginamųjų modulių pasiūla pirmosiose klasėse, kad mokiniai galėtų adaptuotis gimnazijoje ir turėtų galimybę prisitaikyti prie naujų ugdymosi reikalavimų.
Gimnazijos planuose – universitetinių klasių steigimas, kad tiems, kurie yra labai gabūs, būtų sudarytos dar didesnės galimybės pasirinktas disciplinas mokytis giliau, plačiau, kad atsiskleistų talentai, kad tokie mokiniai kryptingai pasirinktų universitetines studijas. – Ko trūksta gimnazijai numatytiems tikslams pasiekti? – Stipresnės materialinės bazės. Tad ateityje planuojame įrengti kalbų klasę, kas būtina ir rengiantis valstybiniam užsienio kalbos brandos egzaminui. Džiaugiuosi, jog Savivaldybė skyrė lėšų moderniam informacinių technologijų kabinetui, kuriame bus įrengti trimačiai spausdintuvai, Make Block robotai, braižytuvai, – darbai jau vyksta. Labai svarbu, kad šiandieninė pamoka būtų įdomi, o tai keltų ir mokymosi motyvaciją, todėl būtina diegti mokomųjų dalykų skaitmenines programas, kuriomis mokytojai turėtų galimybę naudotis kaip šiuolaikiniu darbo įrankiu, mokymą paverčiant aktyvesniu, įdomesniu. Labai norėtųsi atnaujinti informacines technologijas klasėse – gyvename laiką, kada nebeužtenka kompiuterio ir multimedijos, – reikia interaktyvių lentų, planšetų, programų, pritaikytų darbui su jomis. Bet tai nėra toks greitas procesas, kaip norėtųsi – teks daug ir nuosekliai dirbti. Esame išgryninta gimnazija, vadinasi, mūsų pakraipa – labiau akademinė. Tad kiek kryptingai ir sutartinai dirbsime – tiek gimnazijos administracija, tiek mokytojai, kiek mus palaikys ir pritars tėvai, tą ir turėsime. Peržiūrėsime ugdymo planą – turintiems neigiamus pažymius mokiniams skirsime pagalbos valandas, kad vaikas gautų konkrečią pagalbą iš mokytojo, o renkantis disciplinas – kad pasirinkimas atitiktų mokinių pageidavimus. Jau dabar pasirenkamųjų dalykų sąrašas yra gana platus, pakankamai – sporto užsiėmimų, ir iš esmės, vaikai gali reikštis ir menų, ir tiksliųjų, ir humanitarinių mokslų srityse. Mokinius, kurie rimtai galvoja apie savo ateitį, kviečiu pasidomėti mūsų gimnazijos teikiamomis galimybėmis, o vasario 1 d. miesto mokyklų VIII ir X klasių vaikus kviečiame susipažinti su mūsų gimnazija – rengiame atvirų durų dieną. – Kaip sureagavote į socialiniuose tinkluose paviešintą kritiką dėl Jūsų, kaip gimnazijos vadovės, pirmųjų sprendimų? – Pučiamas burbulas, ir tiek. Nesvarbu, kas bedirbtų mokyklos vadovu, kiekvienam rūpi, kad mokykla būtų saugi, nes pasikartojanti netvarka paprastai tampa norma. Ir ar tokioje mokykloje norėtume mokytis ir dirbti mes patys? Mūsų gimnazija galima ir reikia pasitikėti, nes tai yra gilias mokslo tradicijas, kvalifikuotus mokytojus turinti mokymo įstaiga, kurios lygį parodo mokinių pasiekimai šalies ir tarptautiniu lygiu.
|
|
