Žemaitės alėja: renovacija, istorija ir emocijos

Kretingiškis Antanas Miklovas, stebėdamas atsivėrusio senojo grindinio liekanas Žemaitės alėjoje, prisiminė, kaip akmenys buvo rausiami: „Jie iškeliavo į kretingiškių sodybas, sodų namelius. Tada nebuvo supratimo apie paveldą – kiek sodybų ir kryžių nugriovė melioratoriai“.

Šį pavasarį prasidės Žemaitės alėjos 1,4 km ilgio atkarpos, einančios nuo naujosios „Maximos“ ligi geležinkelio viaduko, rekonstrukcijos darbai. Platinat kelią teks šalinti apipus kelio pažymėtus senuosius parko medžius, nugriauti dalį muziejaus tvoros. Kretingai ir vėl reikės atsisveikinti su dalele savos istorijos, kaip ir prieš kelis dešimtmečius, kai, klojant asfaltą, buvo išraustas prieškario grindinys.

Įrengs 4 juostas ir turbo žiedą

Konkursą darbams atlikti laimėjusi Telšių bendrovė „Žemaitijos keliai“ jau pradėjo parengiamuosius darbus, o intensyvūs statybos darbai turėtų prasidėti kovą.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Černeckio apibūdinimu, magistralinio kelio A11 Palanga -Šiauliai atkarpa nuo naujosios „Maximos“ ligi Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos bus dviejų juostų, tačiau gerokai praplatintos. Taip pat bus rekonstruota sankryža prie šios mokyklos, ją paverčiant turbo žiedu. Dėl to teks nukelti maždaug 4 m ilgio Kretingos dvaro tvoros. „Šio žiedo ypatumas yra tas, kad, siekiant saugiau ir greičiau jį pravažiuoti, bus įrengti atitvarai. Žiede automobiliai nebegalės persirikiuoti, o eismas bus paskirstytas prieš įvažiuojant į jį. Už žiedo iš visų pusių bus įrengtos perėjos su saugumo salelėmis pėstiesiems“, – teigė P. Černeckis.

Nuo turbo žiedo ligi viršutinės kryžkelės kelias šakosis į 4 juostas. Išvien su kelio darbais bus vykdoma ir tilto per Akmeną rekonstrukcija: pirmiausia greta senojo bus pastatytas naujas tiltas ir juo nukreipiamas eismas, o po to renovuojamas dabartinis tiltas. Per visą atkarpą nuo geležinkelio viaduko iš abiejų pusių bus pakloti šaligatviai, įrengtas apšvietimas ir taip pat nutiestas dviračių takas ligi Rožyno gatvės, esančios prie naujosios „Maximos“.

Važiuojamosios kelio dalies, taip pat turbo žiedo bei tilto statyba rūpinasi Lietuvos automobilių kelių direkcija, – jų atliekamiems darbams skirta 4,307 mln. eurų.

O šaligatviai, lietaus nuotekų įrenginiai, apšvietimas – Kretingos rajono savivaldybės rūpestis. Ji darbams skirs 1 mln. 76 tūkst. eurų. Visi darbai, patikino P.Černeckis, pagal sutartį su rangovu, turės būti atlikti per 14 mėn., neįskaitant žiemos mėnesių, iki 2018 m.

Muziejininkas Juozas Mickevičius praėjusio šimtmečio 7-ajame dešimtmetyje užfiksavo, kaip atrodė Žemaitės alėja greta dabartinės Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos.

Grįsta kalinių tašytais akmenimis

Dar nepradėjus darbų, kai kuriose Žemaitės alėjos vietose ištrupėjus asfaltui, atsivėrė senojo grindinio likučiai, – tai akivaizdžiai matosi ties įvažiavimu į Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos kiemą.

„Prisimenu, kai griovė grindinį, – čia buvo magistralinis kelias, ir kelininkai nieko neprileido, – kalbėjo kretingiškis Antanas Miklovas, dar sovietmečiu pradėjęs dirbti Statybų skyriaus techninės priežiūros inžinieriumi. – Vietomis kelininkai iškėlė akmenis, o vietomis juos palaidojo. Niekas tada nevertino tų akmenų, visi norėjo važiuoti patogiu asfaltu, nes jau buvo nusibodę dardėti per akmenis. Juk ir Kretingos pavadinimas kilęs nuo žodžio kretėti. Nebuvo supratimo, kad grindinys – istorijos paveldas“.

Akmenys buvę tašyti iš abiejų pusių, tarsi plytelės, ir skirti kloti gatves. A. Miklovas mano, jog jie buvę atgabenti iš Dimitravo priverčiamųjų darbų stovyklos akmenskaldės, kur juos apdorojo įkalintieji.

Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko žiniomis, grįsti Kretingos gatves nuo 1936 m. buvo pakviesti trys broliai Izidorius, Andriejus ir Anatolijus Boronovai, kilę nuo Zarasų. Tais pačiais metais buvo pradėtas kloti akmenų grindinys naujojoje Gargždų gatvėje. 1937 m. buvo išgrįsta važiuojamoji aikštės dalis nuo Vilniaus iki Vytauto gatvių, 1938 m. – pietinė Viešosios, arba Rotušės, aikštės dalis. O 1939 m. buvo pradėta grįsti dabartinė Žemaičių alėja, kuri tuomet vadinosi Šaulių alėja.

Motociklininkai po kursų baigimo 1964 metais išriedėjo į akmenimis grįstas Kretingos gatves.

Svarbiau – saugumas, o ne – paveldas

Galbūt dabar, pasvarstė A. Miklovas, kelininkai galėtų išsaugoti bet dalį autentiško išlikusio grindinio: aprėminti vietas po specialiu tvirtu stiklu, gal netgi – apšviesti, kad praeiviai matytų, kuo vaikščiojo jų proseneliai. Nors sutiko, kad šioje vietoje Šaulių alėjos istoriją vargiai beįmanoma išsaugoti: „Pernelyg daug grunto ant viršaus užpilta, o ir likę akmenys greičiausiai pateks į važiuojamąją dalį“.

Istorikas J. Kanarskas taip pat mano, jog būtų puiku, jei išsaugotų senojo grindinio dalį, tačiau paabejojo, ar techniškai tai įmanoma atlikti.

P.Černeckis, išgirdęs samprotaujant apie tokią galimybę, stebėjosi: „Toks intensyvus magistralinis kelias, juo važiuoja didžiuliai srautai mašinų. Šiuo atveju labiau reikia galvoti apie žmonių saugumą, o ne apie paveldo autentiškumą“.

Darbus vykdysiančios bendrovės „Žemaitijos keliai“ techninis direktorius Kęstutis Stonys patikino, jog darbai vyks pagal patvirtintą techninį projektą, o istorines detales įkomponuoti reikėję prieš jį patvirtinant. „Suprantu kretingiškių sentimentus istorijai. Tačiau išlikęs grindinys pateks į važiuojamąją kelio dalį, kurios apkrovos – didžiulės, arba į šaligatvį, kur teks kloti elektros kabelius, įrengti lietaus nuotekų kanalizaciją. Todėl išsaugoti išlikusio grindinio – neįmanoma“, – tvirtino K. Stonys.

Jis sakė, jog iškėlę išlikusius akmenis, atiduos juos Savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“, ir kretingiškiai patys galėsią spręsti, kur juos dėti – eksponuoti ar dar panaudoti.

• Rašyti komentarą (19)