Paslaugų centre žmonės ir skalbiasi, ir bendrauja

Darbėniškio Stanislovo Rojaus namuose jau pustrečių metų veikia paslaugų centras neįgaliesiems. Pernai šio centro paslaugomis naudojosi 49 žmonės – skalbinius į centrą jie atnešė 824 kartus.

Pasak centro vadovo S.Rojaus, centro paslaugomis žmonės naudotųsi ir dažniau, bet nėra galimybių išskalbti daugiau skalbinių, nes centre stovi tik viena buitinė skalbimo mašina. Šiokiadieniais dažniausiai ji sukasi nuo ryto iki vakaro.

Centrą įrengė namuose

Stanislovas Rojus socialinių paslaugų centrą neįgaliesiems įkurdino savo namuose. Taip jis gera padarė ir seniūnijos gyventojams, ir sau pačiam – nes veiklus žmogus nepanoro užsidaryti vienas su savo negalėmis.

S.Rojus yra Kretingos rajono neįgaliųjų draugijos narys, Darbėnų seniūnijos neįgaliųjų vadovas. Besisvečiuodamas neįgaliųjų draugijose kituose Lietuvos miestuose ir rajonuose, jis sužinojo apie centrus, sukurtus neįgaliųjų ir jiems teikiančius socialines paslaugas. Todėl prieš pustrečių metų darbėniškis ėmėsi iniciatyvos tokį centrą įkurti Darbėnuose. Iš pradžių galvojo pasinaudoti patalpomis kultūros namuose arba ligoninėje, bet nutarė, kad šios patalpos nėra saugios. Tuomet S.Rojus nutarė centrą kurti savo namuose, nors žinojo, kad už patalpų nuomą negaus nė cento. Kaip veltui dirbo ir pusantrų metų. Lietuvos neįgaliųjų draugija skyrė pusantro tūkstančio litų buitinei skalbimo mašinai nupirkti. Bendrovė „Kretingos vandenys“ centrui vandenį tiekia nemokamai, už elektrą sumoka Savivaldybė. Šiemet, iš Lietuvos neįgaliųjų draugijos gavę dar lėšų, darbėniškiai nusipirko ir džiovinimo mašiną. Savivaldybė centrui kasmet skiria pinigų. Pernai centras gavo du tūkstančius litų. Už juos buvo perkami skalbimo milteliai, skalbinių minkštinimo ir vandens nukalkinimo priemonės. S.Rojus paskaičiavo, kad už tuos du tūkstančius litų per metus buvo skalbta 824 kartus, taigi vienas skalbimas kainavo 2,6 Lt.

Neįgalieji rengiasi rašyti dar vieną projektą, kad gavę lėšų galėtų nupirkti antrąją skalbimo mašiną, nes viena visų poreikių nepatenkina. Centre drabužius skalbia ne tik seniūnijos neįgalieji, bet ir senyvo amžiaus žmonės – prižiūrimi socialinių darbuotojų, vieniši.

Palengvėjo socialinių darbuotojų darbas

S.Rojus savo reikmėms įsirengė dušą, bet čia neretai maudosi ir jo likimo draugai.

„Dažniausiai žmonės prašosi nusimaudyti, kai reikia važiuoti pas gydytojus“, - sakė S.Rojus.

Darbėnuose, kaip ir daugelyje rajono kaimų ir gyvenviečių, pirties nėra. S.Rojaus nuomone, neįgaliesiems ir senyvo amžiaus žmonėms rengti centrą su pirtimi būtų per dideli kaštai. Tokios iniciatyvos galėtų imtis bendruomenės – rengti projektus, ieškoti lėšų, už kurias galima būtų kurti žmonių gerovę. Dar visai neseniai iš skalbinių, atneštų į centrą, šokinėdavo blusos ir rėpliodavo utėlės.

Seniūnijoje dirbanti socialinio darbuotojo padėjėja Gražina Šimkienė atnešė skalbti jos globojamos darbėniškės drabužius. Tai yra neįgali, per 80 metų peržengusi moteris. G.Šimkienė sakė, kad kartais moterį reikia perrengti kasdien, todėl susirenka krūvos skalbinių. Anksčiau visa tekdavo skalbti rankomis. Ir tokių prižiūrimų žmonių moterys turi ne po vieną. Abu G.Šimkienės tėvai taip pat be dukros pagalbos nebeišsiverčia.

„Centras mums yra tarsi dovana, labai palengvinusi darbą“, - džiaugėsi G.Šimkienė.

Centras tapo susibūrimo vieta

Centrui S.Rojus skyrė kambarį ir pagalbines patalpas, į kurias įrengtas atskiras įėjimas.

Neretai centro patalpos tampa ir susibūrimų vieta. Laukdami, kol skalbiami drabužiai, žmonės sėdiniuoja, kalbasi, dalijasi naujienomis. Čia susiėję žmonės ir kavos išgeria, ir laikraščius paskaito. S.Rojus sakė visuomet mėgęs bendrauti su žmonėmis. Liga kiek „apkarpė sparnus“, bet vyriškis rado būdą, kaip nesėdėti užsidarius su savo negalėmis. Jam gera, kai ir kitiems gera. Nors ne kiekvienas jam ir ačiū pasako. Kitam atrodo, kad S.Rojui tą daryti privalu. O S.Rojus ne tik centrą savo namuose įkurdino, bet ir šventes neįgaliesiems savo kieme organizuoja.

Į centrą savo skalbinius neša žmonės, gyvenantys ne tik Darbėnuose, bet ir Lazdininkuose, Kadagynuose, Nausėduose.

„Žmogus, gyvendamas bendruomenėje, turi būti savo namuose. Jeigu jis nebegali savimi pasirūpinti – tepadės socialiniai darbuotojai, - sakė S.Rojus. – Valstybei šios paslaugos kainuos pigiau, negu seną ar neįgalų žmogų išlaikyti valdiškuose globos namuose“.

• Rašyti komentarą (1)