Pranciškonai kviečia pasidalinti brolio duona

Kretinga nuo seno turi savo miesto globėją – šventąjį Antaną. Mūsų miestas visoje Lietuvoje išgarsėjo jau prieš kelis šimtmečius šio šventojo garbei rengiamais atlaidais.

Keletą pastarųjų metų ji vyksta vienu metu su Kretingos miesto švente. Šiųmetinė Šv.Antano atlaidų šventė „Brolio duona“ prasideda šiandien ir truks tris dienas.

Atsidėkodami šventajam Antanui, pasak brolio Evaldo, žmonės ir dabar tebeneša prie altoriaus votus – nedidelius kaldintus sidabro ir aukso dirbinius.

Degs žvakes ir dalins duoną

Šių metų Šv.Antano atlaidų išskirtinumas – tai, jog prie altoriaus bus galima įsigyti ir šio šventojo garbei uždegti žvakutę. Pasak Kretingos katalikų parapijos klebono Evaldo Darulio, viso pasaulio bažnyčiose prie šv.Antano, kreipiantis į jį su asmeniniu prašymu - malda, yra degamos žvakės. Pas mus šis paprotys buvo ignoruojamas, nes sovietmečiu Lietuva buvo laikoma tarytum sala dominuojančiame rusų ortodoksų pasaulyje. Manyta, kad žvakių uždegimas prie altoriaus yra iš Rytų atėjusi tradicija.

Sekmadienį, kartu švenčiant Kristaus Kūno ir Kraujo šventę, po Votyvos šv.Mišių šventoriuje bus dalijama šv.Antano duona. „Tai – evangelinis simbolis: Jėzus, įprasmindamas savo mokymą, laužė duoną ir dalijo savo mokiniams. Susitapatindamas su žmogumi, jis priėmė žmogaus kūną. Tas žmogaus ir Dievo persikeitimas vyksta priimant Šventąją Komuniją duonos pavidalu“, - apie „Brolio duonos“ šventės prasmę ir duonos dalijimo simbolinę reikšmę kalbėjo brolis pranciškonas Evaldas. Anot jo, Kretingos bažnyčios paveiksle pavaizduotas šv.Antanas rankoje taip pat laiko duoną-monstranciją.

Per Šv.Antano atlaidus žmonės ne vien meldžiasi, bet ir pramogauja. Pramogų – koncertų, spektaklių, filmo pristatymų – bus gausu ir šioje šventėje. Renginiai vyks prie lurdo, šventoriuje, parapijos namuose, vienuolyne, Šv.Antano namelio teatro studijoje.

Šįvakar kretingiškiai ir miesto svečiai turi galimybę pamatyti režisieriaus Vytauto V.Landsbergio spektaklį „Bunkeris“. Tai – dokumentinė vieno veiksmo pjesė, atverčianti sudėtingą mūsų istorijos puslapį – pokario laikus. Istorija, paremta tikrais faktais, atskleidžia rašytojo Kosto Skinkio likimo vingius. Gintarės Radvilavičiūtės „Indų pasaka“ – tai visiems gerai žinoma Kristaus gimimo istorija. Tačiau šią pasaką pasakoja... indai: lėkštės, puodai, samčiai, vazos. Ji skirta šeimoms: tėvams ir vaikams.

Koncertą – ispanų, armėnų, hebrajų, arabų, totorių muzikos vakarą dovanos dainininkė iš Lietuvos Marija Krupoves bei amerikietis vokalistas, gitaristas, kompozitorius Gerard Edery.

Dar gyvas išgarsėjo stebuklais

Kretingiškiai dažnai pakankamai neįvertina to, ką svarbaus turi savo mieste: pagal šv. Antano reikšmę tikintiesiems Kretinga yra antras miestas po Paduvos, kur šis šventasis išgarsėjo savo liberalia ir demokratiška veikla.

Antanas Paduvietis yra vienas populiariausių ir labiausiai gerbiamų šventųjų. Jis gimė 1190 m. Portugalijoje turtuolių šeimoje. Jis tapo šv.Pranciškaus mokiniu, pasekėju ir misionieriumi. Šv. Antanas buvo Limožo vienuolyno Prancūzijoje bei Romanjos provincijos Italijoje vyresniuoju. Apie 40–uosius savo gyvenimo metus jis apsistojo Italijos mieste Paduvoje, kur pasisakė prieš kyšininkavimą, kritikavo netinkamą civilių ir bažnytinių pareigūnų elgesį, užtarė kalinius ir eretikus.

Dar gyvas būdamas Antanas Paduvietis išgarsėjo stebuklais. Apie jį ėmė sklisti legendos, kurios tapo jo gyvenimą vaizduojančių siužetų pagrindu. Kretingos bažnyčioje Šv.Antano altoriuje kabantis paveikslas atspindi stebuklingą nutikimą su monstrancija ( monstrancija - liturginis katalikų reikmuo ostijai įdėti ir išstatyti garbinimui, - aut. pastaba).

Pasak legendos, vienas turtuolis žydas atsisakė pripažinti Viešpatį Švenčiausiajame Sakramente. „Nebent, jei jį parpuolęs pagarbintų toks niekingas padaras kaip asilas“, - paabejojo eretikas. O atvestas asilas, užuot puolęs prie avižų, parpuolė prieš Švč. Sakramentą ir jam nusilenkė.

Manoma, kad šis paveikslas pakeitė ankstesnį, vaizdavusį šv.Antano regėjimą. 1862 m. į Kretingą buvo atvežtos ir šventojo relikvijos – jo kaulų gabaliukai. Tuomet sparčiai ėmė augti ir šv.Antano garbinimo kultas.

Prie paveikslo kabina votus

Žmonės tvirtina, jog melsdamiesi šv.Antanui ir prašydami jo užtarimo prieš Dievą, patiria išgijimo atvejų ir kitokių malonių. Už tai dėkodami prie altoriaus jie atneša votus – kryžiaus, rankos, kojos, širdies, ausies formos sidabro bei aukso dirbinius. Jie tebekabinami iki šiol. „Žmonės ir dabar, vieną - du kartus per mėnesį, atneša juvelyrų nukaldintus votus ir prašo, kad jie būtų pakabinti prie Šv.Antano altoriaus. Nuo praėjusio rudens pakabinome 17 votų. Teko ir antrą lentą pakabinti, nes ant vienos votai nebetilpo. Pokariu nemažai votų dingo. Pagal tradiciją, praėjus kažkiek laiko, jie yra sulydomi ir lydiniu papuošiamas paveikslas. Iš sulydytų votų gaminami paveikslo apkaustai, puošiami šv.Antano rūbai, monstrancija“, - pasakojo E. Darulis.

Klebono žodžiais, bendraujant su parapijiečiais, jie pripasakoja įvairiausių istorijų, kokias malones yra patyrę melsdamiesi šv.Antanui: „Neseniai viena motina pasakojo, jog išmeldė šv.Antaną, kad jos sūnus nebegertų. Abiturientai prieš egzaminus tvirtino taip pat sulaukią užtarėjo malonių“.

Po Šv.Antano altoriumi, rūsiuose, yra užmūryta kripta. Esama nuomonių, jog po altoriumi trykšta šaltinis.

Pranciškonai stebuklingu šv.Antano nuopelnu laiko ir tai, kad carui uždraudus lietuvišką spaudą ir uždarius katalikų vienuolynus, Kretingos vienuolynas liko veikti ir tapo visos Lietuvos pranciškonų dvasiniu ir administraciniu centru.

Minint šv. Antano 700–ąsias mirties metines, 1931 m. jo garbei buvo nuspręsta Kretingoje pastatyti jubiliejinį paminklą. Išpildydami Antano Paduviečio siekį tapti misionieriumi, broliai pranciškonai pastatė jubiliejaus monumentą - gimnaziją. Gimnazijos statybą aukomis rėmė išeivijos lietuviai, todėl, atsidėkodami jiems, pranciškonai 1934 m. pastatė moderniai įrengtus ir Šv.Antano rūmais pavadintus prieglaudos namus, kuriuose apsigyvendavo iš užsienio grįžę senyvo amžiaus tautiečiai.

• Rašyti komentarą (1)