Valgyti kolekcinių paukščių kiaušinius būtų nusižengimas

Paukščių kolekcionierė Genovaitė Šunokienė šiais metais paukščius į kiemą išleido visu mėnesiu anksčiau negu pernai. Praėjusį pavasarį paukščius į lauką buvo uždrausta anksčiau išginti dėl paukščių gripo, kurį G.Šunokienė vadina dideliu muilo burbulu.

Dekoratyvių paukščių kolekcionierė Genovaitė Šunokienė iš Žibininkų ant velykinių vaišių stalo sakė padėsianti tik žalią lukštą turinčių araukanų vištų ir margų putpelių kiaušinių. Kiti – retų veislių vištų - kiaušiniai šiuo metu keliauja į inkubatorių, mat, dabar – pats viščiukų perėjimo metas. “Suvalgyti kolekcinių paukščių kiaušinius būtų didelis nusižengimas”, - sakė G.Šunokienė. Nors jos auginamos vištos kiaušinių ir prideda, Velykoms kolekcionierė kiaušinių, kaip ir kiekvienais metais, bus priversta nusipirkti parduotuvėje.

Už gaidį – 500 Lt

G.Šunokienės sodyboje ganosi apie 200 paukščių. Kolekcionierė jau yra įsigijusi apie 30 veislių vištų , dar 10 – vandens paukščių, papūgų, fazanų, povų, kurapkų. Didžiausia kolekcijos naujiena – japoniškasis Šamo gaidys, kurį už 150 eurų, arba 500 Lt, G.Šunokienė įsigijo žiemą įvykusioje Europos paukščių parodoje. “Kol atstovėjau eilę, pigesnių gaidžių nebeliko. Iš viso parodoje tebuvo parduota 10 Šamo gaidžių ir 15 vištų. Paukščio kaina – 80, 100 ir daugiau eurų, - pasakojo G.Šunokienė. – Šio gaidžio būčiau nepirkusi, tačiau viena latvė man padovanojo dvi Šamo vištas. Už tai jai turėsiu atiduoti 5 viščiukus. Žinoma, jeigu pavyks juos išperinti”.

Šamo – japonų peštukinis kovinis gaidys. Jis žavi savo stovėsena: vaikšto stačias ir tiesus. Šamo gaidys laikomas atskirtas nuo kitų veislių vištų: suleidus į vieną aptvarą, jis iškart pradeda muštis. Karingos ir Šamo vištos – jos jau spėjo apkapoti ir apipešioti naujakurį.

G.Šunokienė turi ir Ko Šamo – mažąjį kovotoją. Nuo savo giminaičio Ko Šamo skiriasi dydžiu ir ūgiu.

G.Šunokienė paukščius pradėjo kolekcionuoti prieš 17 metų. Pirmasis egzempliorius buvo baltakuodės vištos, kurios ir iki šios dienos yra pačios populiariausios.

Savo paukščių kolekciją paukščių mylėtoja papildo kiekvienais metais. Be Šamo gaidžio, ne per seniausiai kolekciją papildė Amerikoje išvesti viandotai – stambios, greitai augančios vištos, kurių kiekviena plunksna tarsi apvesta juodu apvadu. Retas paukštis – izabelės spalvos vokiečių apželtakojė višta. Nenusakomos žydro plieno ir smėlio spalvos paukštį šeimininkė taip ir vadina – Izabele.

Araukanų vištų kiaušiniai yra švelniai žalsvos spalvos, putpelių kiaušiniai žavūs savo margumu. “Velykoms putpelių kiaušinius dažome juodai – tuomet jie atrodo tarsi akmenukai”, - sakė paukščių kolekcionierė.

G. Šunokienei paukščių parodoje į širdį krito feniksas su 6 metrų uodega bei įspūdingas Lahore veislės balandis. Pastarojo paukščio G.Šunokienė sakė ieškosianti tarp Lietuvos balandininkų. Lahore balandis žavus savo plunksnų apdaru: juoda nugara, balta papilve, apžėlusiomis kojomis.

Visos dekoratyvinės vištos, išskyrus araukanas, deda įprastų spalvų – baltus ir rudus – kiaušinius. Kadangi araukanos – neišvaizdžios ir kolekcionieriams įdomios tik dėl žalio kiaušinio lukšto, jos – mažiau populiarios. Tad kiaušinių žaliais lukštais lieka ir kasdienai, ir Velykoms.

Japoniškas Šamo gaidys jo šeimininkei kainavo 500 litų. G.Šunokienė spėja, kad tai – vienintelis Šamo egzempliorius Lietuvoje.

Gyvena iš labdaros

Europos paukščių parodoje G.Šunokienė paukščiams pirkti išleido apie 600 eurų, arba 2 tūkst. Lt.

“Jeigu ne žmonės, panorę pamatyti mano paukščių kolekciją, pastarosios negalėčiau papildyti. Negalėčiau ir naujienų iš parodų parsivežti, - kalbėjo G.Šunokienė. – Gyvename iš labdaros, ir džiaugiamės kiekvienu centu ar litu, kuriuos savo noru palieka lankytojai”.

Žmonės už apžiūrėtą paukščių parodą į dėžutę įmeta kas kiek: kas – 10 centų, kas – litą. Per vasarą paukščiai “užsidirba” iki 10 tūkst. litų. Už šiuos pinigus G.Šunokienė ir išlaiko paukščius, perka naujus.

Per metus paukščiai sulesa 5 tonas grūdų. Paukščių šeimininkei nesvarbu jų kaina – svarbu kokybė: retiems paukščiams perkami aukštos kokybės, nesupeliję, erkėmis neužsikrėtę grūdai. “Paukščiai – per brangūs, kad juos galėčiau lesinti bet kokiais lesalais”, - teigė G.Šunokienė.

Savo paukščių kolekciją, kad lankytojams būtų didesnis interesas užsukti į sodybą, G.Šunokienė paįvairino kitokiais gyvūnais - švilpikais, Vietnamo kiaulėmis, nykštukinėmis Kamerūno ožkomis, poniais. Dažnai lankytojams sodybos šeimininkė praveda ekskursijas. “Papasakoti tikrai kad turiu ką. Dažnai ir žmonių susikurtus mitus paneigiu: pavyzdžiui, kad povas uodegą skleidžia ne iš pykčio, o prieš patelę, kodėl patinėliai – ryškūs ir gražūs, o patelės – ne. Tenka atsakyti į daugybę įvairiausių klausimų”, - kalbėjo G.Šunokienė.

Vasarą G.Šunokienės paukščių kolekciją per dieną apžiūri iki 1 tūkst. lankytojų.

• Rašyti komentarą (8)