Giedodami Kalnus pagerbė mirusiuosius

Giedotojai susirinko iš Darbėnų ir aplinkinių gyvenviečių.

Gavėnios metas darbėniškiams ypatingas – antrus metus į mokyklos salę Kalnų giedoti juos kviečia Darbėnų kultūros namų direktorius Artūras Juška. Vieni, susirinkę su atverstais giesmynais, sėdosi prie stalo giedoti, kiti tyliai įsitaisė klausytis. Tačiau visi savaitgalį į mokyklą susirinko vienu tikslu – pasimelsti už mirusiuosius. Tradiciškai giedotojams pritarė pučiamųjų muzikos instrumentų ansamblis, atvykęs iš Salantų. Jam vadovauja Petras Puškorius.

Darbėniškė Aldona Šakalienė pasakojo giesmių išmokusi iš savo mamos. „Jau nuo vaikystės mama mane vesdavosi Kalnų giedoti į laidotuves. Taip klausydamasi ir išmokau. Visas senąsias Kalnų giesmes atmintinai moku“, - sakė A. Šakalienė. Pasak miestelio moterų, būtent ji po sovietmečio bendruomenėje atgaivino Kalnų giedojimo tradiciją.

Kalnus giedanti Zofija Želvienė kalbėjo, kad darbėniškių giedojimas nesiskiria nuo kitų apylinkių giedojimo ir yra toks pat, kaip ir visoje Žemaitijoje.

Dauguma Kalnų atlikėjų – moterys, tik instrumentais groja vyrai. Tradiciškai prieš Kalnus kalbamas Rožančius, išgiedami mirusiųjų vardai, tada daroma pertrauka. Po jos prasideda Kalnų giedojimas, kuris gali trukti iki penkių valandų.

Paklausta, kodėl sekmadienio popietę atėjo klausytis giesmių, Darbėnų gyventoja Angelė Žiliuvienė tikino, kad praėjusiais metais visi po Kalnų išėję pakylėti. Todėl šiais metais, prisiminę geras emocijas, darbėniškiai į apeigas rinkosi noriai. „Klausydamasi giesmių jaučiu dvasinį pakylėjimą. Kai susirenka bendruomenė, jaučiu stipresnį dvasinį ryšį su mirusiaisiais. Juk kiekvienas šeimoje turi mirusių artimųjų. Todėl gera po Mišių visiems kartu susirinkti ir pasimelsti už tuos, kurie išėjo“, - mano A. Žiliuvienė.

Sveikindamas susirinkusiuosius kultūros namų direktorius A. Juška kalbėjo, kad Kalnus giedant ne tik mirusiuosius pagerbti galima, bet ir gyviesiems sveikatos palinkėti, o išėjusiems Dievo palaimos melsti.

Kalnų giedojimas Lietuvoje turi senas tradicijas. Dar neįsigalėjus krikščionybei, lietuviai giedodavo per šermenis, laidotuves, mirusiųjų minėjimus. Per laidotuves giedamų lietuviškų giesmių ėmė gausėti XVII amžiuje, jų giedojimą skatino Bažnyčia. Pirmieji lietuviški giesmynai su natomis pasirodė XX amžiaus pradžioje. Juose išspausdintos giesmės giedamos ir šiandien.

• Rašyti komentarą (2)