|
|
|
Automobilių stovėjimo aikštelės – gyventojų rūpestis
Sovietiniais metais suprojektuotuose daugiabučių kiemuose nebetelpa automobiliai. Savininkai juos stato ant šaligatvių, žaliųjų vejų ir net vaikų žaidimų aikštelėse. Vairuotojų baudos – 100 – 150 litų už stovėjimą ant šaligatvio ar vejos - negąsdina.
Mašinas Kretingoje lyg ir yra kur statyti – stovi dar sovietmečiu statyti garažai, būtų vietos mokamoms automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti. Tačiau šios mieste neišsilaiko, o daugybė garažų stovi tušti. „Automobilių nuolat daugėja, šeimos turi po 1 – 2 mašinas. Kiekvienas nori tik išėjęs pro duris įsėsti į savo automobilį. O į garažus – toli važiuoti, ne vienas bijo, kad jo mašina nebūtų pavogta. Be to, vakare grįžtantį pėsčiom namo iš garažo automobilio savininką gali ir užpulti. Aikštelės daugiabučių kiemuose taip pat visiškai neišsprendžia situacijos. Juk vieni gyventojai nori plėsti aikšteles, kiti yra prieš automobilius kiemuose“, - sakė Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius. Jo nuomone, reikalinga daugiabučių gyventojų diskusija. Kretingos rajono savivaldybė nepajėgi sutvarkyti visų kiemų, todėl daugiabučių bendrijos pačios turėtų imtis iniciatyvos dėl automobilių aikštelių. Savivaldybė nepajėgi padėti Norėdami statyti automobilių aikšteles kiemuose, gyventojai turėtų išsiaiškinti, ar yra vietos plėstis, sudaryti aikštelės projektą. Bendru sutarimu butų savininkai turėtų kreiptis į vyriausiąjį miesto architektą Joną Petrulį. Lėšas aikštelėms gyventojai renka patys. „Savivaldybė džiaugtųsi, jei galėtų duoti pinigų automobilių aikštelėms plėsti. Šiais metais iš Kelių fondo gavome 300 tūkst. litų. Jie skirti ir keliams, ir kiemams tvarkyti. Tačiau kelių taisymas kainuoja tikrai daug, todėl kasmet sutvarkome tik dalį. Tačiau pamažu Kretingos keliai gražėja. Turime daugybę prašymų padėti susitvarkyti kiemus. Jei yra galimybė, lėšos skiriamos. Vis dėlto bet kokiu atveju gyventojai patys turėtų reikšti savo pastangas dėl aikštelių statymo“, - mano seniūnas S. Juknevičius. Jis pripažino, kad kol kas tokių aikštelių pavyzdžių mieste nedaug. Viena iš naujesnių pastatyta Melioratorių gatvėje, daugiabučių bendrijos „Upelis“ kieme. Bendrijos pirmininkė Milda Serapinienė pasakojo, kad aikštelės įrengimas yra gan ilgas procesas. „Pirmiausia padarėme bendrijos narių susirinkimą ir svarstėme, ar aikštelė mums reikalinga. Tada darbas prasideda nuo Savivaldybės. Reikia surinkti dokumentus, daryti planus“, - sakė M. Serapinienė. Pasak jos, aikštelės kaina priklauso nuo statybinių medžiagų. Statybų sąmatą nustatė bendrovė, su kuria bendrija sudarė sutartį. Aukštų reikalavimų nekels Pasak vyriausiojo Kretingos architekto J. Petrulio, aikštelių problema ims spręstis tada, kai atsiras žmonių samprata, jog jie yra butų savininkai ir kad reikia kažko imtis, jei jų netenkina esama aplinka. „Statant daugiabučius, nebuvo numatyta, kad žmonės turės tiek mašinų. Žemės daugiau neatsiras, tačiau rezervų plėtrai tikrai yra. Daugiabučių gyventojai turi kurti bendrijas, forminti sklypus, sudarinėti detaliuosius planus. Galų gale žemę galima ir nuomoti, nebūtina ją pirkti“, - įsitikinęs J. Petrulis. Jis patikino, kad Savivaldybė tikrai nekelia aukštų reikalavimų automobilių aikštelėms, svarbiausia, jos neturi trukdyti saugiam eismui. Problema – pinigai Automobilių aikštelių atsiradimą stabdo ir pinigų stygius. Gyventojai nori paramos iš Savivaldybės, ši lėšų neturi. Patys gyventojai, kaip minėjo seniūnas S. Juknevičius, ne visada sutaria dėl aikštelės statybos, todėl nesurenka pinigų. Statybos- urbanistikos skyriaus vedėjas Vytautas Kaunas negalėjo įvardinti tikslios aikštelės kainos. „Apie kainas tikrai sunku kalbėti, nes jos priklauso nuo daugelio dalykų. Pirmiausia - nuo pagrindų: kiek žvyro, skaldos reikės. Jei namo gyventojai dirbs patys, aikštelė kainuos pigiau, jei samdys specialistus – brangiau. Be to, kainos vis auga ir keičiasi, todėl tikrai neįmanoma pasakyti, kiek kainuotų konkretaus kiemo automobilių stovėjimo aikštelė. Gyventojai patys turi nustatyti ir suskaičiuoti apytiksles išlaidas“, - kalbėjo V. Kaunas.
|
|
