Meteorologai numato nelaimes, bet tarnybos operatyviai nesuveikia

Lietuvos meteorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas Lionginas Pakštys įsitikinęs, jog pastarojo laikmečio klimato anomalijos – uraganai, audros, karščiai ir sausros - skatina jį atidžiau stebėti.

Daugiau kaip dešimtmetį su „Pajūrio naujienomis“ bendradarbiaujantis Lietuvos meteorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas Lionginas Pakštys tvirtino, jog iš palydovų gaunami oro masių žemėlapiai bei matavimai meteorologijos stotyse 85 – 90 proc. tikslumu leidžia sudaryti orų prognozes penkias dienas į priekį.

Nustatyti dar tikslesnę orų prognozę meteorologai galės jau netrukus. Melnragėje įsikūrusioje Klaipėdos kranto meteorologinėje stotyje jau pastatyta ir artimiausiomis dienomis bus paleista nauja automatinė stotis. Iš 24 m aukščio stebėjimo bokšto keliskart per valandą radijo bangomis į centrą Vilniuje bus perduodami duomenys: temperatūros, vėjo greičio, atmosferos slėgio, drėgmės, kritulių.

Lietuvoje bus įdiegtos 6 tokios automatinės stotys. Apibendrinti duomenys iš sostinės keliaus į pasaulinius meteorologijos centrus: Maskvoje, Vašingtone ir Melburne.

Potvyniai – neprognozuojami

L.Pakštys įsitikinęs, jog šiuolaikinės technikos galimybės leidžia tiksliai numatyti stichines nelaimes: „Meteorologai atlieka savo darbą ir informuoja atitinkamas tarnybas. Tik dažniausiai jos nespėja sureaguoti operatyviai ir perspėti gyventojus dėl gresiančių pavojų“.

Praėjusį sausį, 14-15 dienomis prasiautusios vėjo stichijos pajūryje buvo laukta. Tai nebuvo uraganas. Vėjo greitis, anot L.Pakščio, tesiekė 28-30 m/s. Uraganai pernai aplenkė Lietuvą. Uraganas yra fiksuojamas, kai vėjo greitis būna stipresnis negu 32 m/s.

Netrukus pradės veikti nauja automatinė meteorologijos stotis Melnragėje. Ant kopos iškilo 24 m aukščio modernus bokštas. Sumontuota aparatūra fiksuos vėją, oro temperatūrą, kritulius, drėgmę. Greta jo išliks ir iki šiol buvę stebėjimo prietaisai.

„Beveik neįmanoma prognozuoti potvynių: mes nežinome nei tvenkinių ir užtvankų, fermų būklės, nei jų šeimininkų. Kartais meteorologams norima suversti nepelnytą kaltę dėl stichijos padarinių. Mus buvo norėta apkaltinti dėl to, kad neperspėjome apie potvynį Kretingoje užpernai, kai griuvo Kurmaičių užtvanka“, - pasakojo L.Pakštys.

Meteorologai, pašnekovo žodžiais, prognozuoja vėją ir vandens pakilimą upėse ir Kuršių mariose, tačiau už pasekmes neatsako.

„Praėjusią savaitę įvykusi avarija Klaipėdoje, kai į Danę išsiliejo srutos ir pakilęs vanduo jas nešė tiesiai į marias, o iš čia – į jūrą, turės pasekmių. Nesu pesimistas, bet manau, jog dėl teršalų nukentės ir augalija, ir gyvūnai. Ir mes maudysimės užterštoje jūroje. Baltija – labai uždara. Vanduo joje atsinaujina tik kas 22 metus. Kad iš Šiaurės jūros priplūstų švaraus vandens, reikia sulaukti stiprių šiaurės vėjų“, - tvirtino L.Pakštys.

Debesys – tarytum filme

Klaipėdos meteorologinės tarnybos atsakomybės zona – pietryčių Baltija: nuo Lenkijos iki Liepojos ir nuo Elando (Švedija) iki Neringos bei Kuršių marių, Klaipėdos jūrų uosto akvatorija, Klaipėdos apskritis ir Nemuno žemupys.

Kranto meteorologijos stoties viršininkė Alma Svirušytė–Vorobjova rodė, jog iki šiol paprastais prietaisais jų stotyje kas 3 valandas pagal Grinvičo laiką yra atliekami stebėjimai ir apibendrinti duomenys perduodami į pasaulines meteorologijos tarnybas.

Pagrindinę informaciją meteorologai gauna iš geostacionaraus palydovo, kuris sukasi virš ekvatoriaus kartu su Žeme 36 tūkst. km aukštyje. Informacija iš jo gaunama kas 15 min. Kompiuteryje besiformuojantys ir tam tikromis kryptimis judantys debesys atrodo tarsi animaciniame filme. „Pradėjome gauti šią palydovinę informaciją tik nuo 1992 m., kai Lietuva įsijungė į Pasaulinę meteorologijos organizaciją. Ligi tol tokia informacija mus pasiekdavo tik dukart per dieną“, - akcentavo L.Pakštys.

Vienok, vadovo tvirtinimu, mūsų šalyje dar trūksta modernių radiolokatorių, kurie jau naudojami pažangiose šalyse. Pirmąjį radiolokatorių kitąmet ketinama pastatyti vakarinėje Lietuvos dalyje. Šie prietaisai leis ne prognozuoti, bet tiksliai fiksuoti gamtos reiškinius.

Radiolokatorių signalai kas 15 ar 30 min. iš atmosferos grįžta į Žemę 120-150 km spinduliu, bendrai apimdami teritoriją radiusu iki 240- 300 km. Jeigu tokį radiolokatorių, anot L.Pakščio, pastatytų Lietuvos centre, jis leistų stebėti visą šalies teritoriją. Tačiau reikalinga, kad būtų susikirtimas su kaimyninėmis teritorijomis, nes toks radiolokatorius jau veikia kaimyninėje Švedijoje, Gotlando saloje. Jis siekia Palangą, tačiau neaprėpia Klaipėdos. Lenkai ir vokiečiai taip pat turi naują įrangą.

Ketinama įrengti meteorologinių radiolokatorių tinklą aplink visą Baltijos jūrą.

Klimatas vis labiau šils

Atidžiau stebėti klimatą verčia įvairios pastarųjų metų anomalijos: audros, uraganai, potvyniai, karščiai, sausros.

Intensyvi žmogaus ūkinė veikla daro įtaką bendram pasaulio klimato atšilimui: prasidėjo vadinamasis šiltnamio efektas, dėl kurio tirpsta ledynai, plečiasi dykumos. Per praėjusį šimtmetį, anot L.Pakščio, vidutinė Žemės rutulio temperatūra pakilo 1 laipsniu. Tačiau prognozuojama, kad iki 2100-ųjų metų temperatūra atšils dar 3 laipsniais.

Lietuvoje dėl šiltėjančio klimato pailgėja saulės spindėjimo trukmė, dažniau praūžia itin stiprūs vėjai, užtrunka karščiai. Žiema pasislenka į vasaros pusę, o vasara – į žiemos. Tai ypač ryškiai buvo pastebima pernai.

Nors įvairios pasaulinės aplinkosaugos direktyvos riboja teršalų panaudojimą, tačiau šiltnamio efektas, pašnekovo manymu, yra neišvengiamas: „Žmogus įprato prie civilizacijos patogumų. Technologinės pažangos nebesustabdysi - jau pajutome jos pasekmes“.

Lietuviams, kaip ir visiems pasaulio gyventojams, teks taikytis prie kintančio klimato, kuris atsilieps ir žemdirbystei. Specialisto manymu, ateityje gali pakisti gyvūnų populiacijos, gali tekti auginti ir šiltesnių kraštų kultūras.

• Rašyti komentarą (1)