Gyvenimas tarp šiukšlių ir be elektros

Savaitgalį sodininkų bendrija „Draugystė“, išsirinkusi naują pirmininką, tebesprendžia įsisenėjusias problemas. Bendrijoje nuolat tenka atjunginėti elektrą, niekas neišveža šiukšlių, nėra nuotekų sistemos, aplink šlaistosi girtuokliai. Sodų gyventojos Loretos Žukauskienės nuomone, sodininkų bendrija – sovietinė atgyvena, todėl gyventojai norėtų pakeisti bendrijos statusą.

Sodininkų bendrijos „Draugystė“ nariai buvo susirinkę spręsti problemų.

Bendrija turi 490 narių, iš jų daugiau kaip šimtas soduose gyvena nuolat. Žmonės įsitikinę, kad sodams tapus gyvenviete, miesto valdžia būtų priversta skirti daugiau dėmesio jų problemoms. Tačiau Sodininkų bendrijų įstatymas numato, kad Savivaldybė gali remti sodininkų bendrijas, net jei jos ir nepaskelbtos gyvenvietėmis. Savivaldybė visiškai ar iš dalies gali finansuoti kelių, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo įrenginių statybas bendrijose.

„Jeigu sodininkų bendrija nėra prijungta prie miesto, iškylančios problemos yra jų pačių reikalas. Tačiau Savivaldybės Taryba gali spręsti bendrijų klausimus, skirti finansinę pagalbą. Dėl to patys gyventojai turi kreiptis į Tarybą, jei iškyla sunkumų. „Draugystės“ sodininkų bendrijos situacija – ne vienintelė tokia Respublikoje. Visoje Lietuvoje sodai plečiasi, tampa gyvenamųjų namų rajonais ir siekia tapti gyvenvietėmis“, - sakė Kretingos seniūnas Stanislovas Juknevičius. Jo manymu, bendriją prijungti prie miesto nėra taip paprasta, nes visų pirma turėtų pasikeisti Sodininkų bendrijos įstatymas, kuriame nėra numatyta bendrijos statuso keitimo procedūra.

Nuo šiol „Draugystei“ vadovaus naujai išrinktas pirmininkas Vaidotas Janulaitis.

Savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis taip pat mano, kad keisti sodininkų bendrijos statusą būtų sudėtinga. „Žinoma, jeigu bendrija taptų gyvenviete, Savivaldybė privalėtų rūpintis jų problemomis. Tačiau apie kanalizaciją, apšvietimą, nuotekų sistemą reikėjo pagalvoti prieš statant sodus“, - įsitikinęs V. Černeckis. Jo nuomone, niekas negalėjo pagalvoti, kad sodų nameliai taps gyvenamaisiais namais.

Priešingos nuomonės yra Statybos – urbanistikos skyriaus vedėjas Vytautas Kaunas. Jis įsitikinęs, kad sodų prijungimas įmanomas. „Sodininkų bendrija turėtų išsirinkti aktyvų žmogų, kuris paragintų Savivaldybės darbuotojus, rinktų reikiamus dokumentus. Tada tikrai įmanoma pasiekti rezultatą“, - sakė V. Kaunas.

Šiukšlių mašinos netelpa keliuose

„Draugystės“ gyventojai piktinasi, kad Kretingos komunalininkai atsisako išvežti šiukšles, o aplinkiniai atliekas veža į griovius bendrijos pakraščiuose. „Kretingos komunalininkams priklauso išvežti šiukšles, mes rūpinamės visu rajonu, o „Draugystės“ sodininkų bendrija yra miesto ribose. Tikrai neatsisakome išvežti atliekas. Tačiau kyla techninės kliūtys – šiukšliavežės mašinos sveria 25 tonas ir jos nepravažiuoja siaurais sodų keliukais. O mažų mašinų mes neturime“, - sakė Petras Mickus, laikinai einantis „Kretingos komunalininko“ direktoriaus pareigas. Jis įsitikinęs, kad bendrą sprendimą tikrai įmanoma rasti. „Sodų teritorijoje galima įrengti aikšteles, kuriose stovėtų bendri konteineriai. Juos mes ir išvežtume. Tačiau atsiranda mokėjimo problema. Ne visi nariai moka mokesčius, todėl nesurinkus lėšų tenka konteinerius pašalinti“, - teigė V. Mickus. Jis patikino, kad sodininkų bendrija tikrai nebuvo palikta likimo valiai, praėjusiais metais dėl šiukšlių bendriją lankė ekologų ir komunalininkų atstovų komisija, kuri įsitikino, kad šiukšliavežiams pravažiuoti nėra techninių sąlygų.

Prie sodų auga šiukšlynai, kurie piktina tvarkinguosius bendrijos gyventojus.

Kretingos rajono aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Edmundas Mikaločius taip pat patikino, kad niekas neatsisako išvežti šiukšlių. Pasak jo, gyventojai, kurie bendrijoje gyvena ant kalno, su komunalininkais yra sudarę individualias sutartis, ir jų šiukšlės išvežamos. Tačiau siauri ir netvarkingi keliukai trukdo šiukšliavežiams pasiekti namus, kurie pastatyti pakalnėje. „Prie pagrindinio įvažiavimo į sodus stovėjo bendri konteineriai, tačiau jų nebeliko. Iškilo kita problema – sodų savininkai ėmė šiukšles deginti. O tai yra draudžiama“, - sakė E. Mikaločius. Jis teigė dar neapžiūrėjęs šiukšlynų sodininkų bendrijoje, tačiau P. Mickus patvirtino, kad savo teritoriją bendrijos nariai turi tvarkyti patys. „Jeigu gyventojai surinktų šiukšles, mes mielai jas išvešime, jei tik bus sumokėta“, - patikino “Kretingos komunalininko” direktorius P. Mickus.

Dažnai atjungiama elektra

„Pinigus už elektrą vis dar renka buhalterė, tačiau ne visi sąžiningai moka. Dažnai tenka atjungti šviesą. O Vakarų skirstomieji elektros tinklai atsisako perimti sodų elektrą, nes netvarkingi elektros tinklai“, - skundėsi naujasis bendrijos pirmininkas Vaidotas Janulaitis. Pasak jo, tamsa kai kuriuose namuose – ne vienintelė problema. Žmonės soduose vis dar gyvena be nuotekų sistemos, vanduo drenažais nubėga į pakalnę, kurioje auga šiukšlynas. Sodų gyventoja Joana piktinosi, kad bendrijos teritorijoje galima įsigyti svaigalų, todėl prie sodų, ypač vasarą, šlaistosi girtuokliai, kurie nemaloniai nuteikia gyventojus ir gąsdina vaikus. Sodininkės Joanos nuomone, neužtektų vien surinkti pinigų bendrijos problemoms spręsti ar pakeisti sodininkų bendrijos statusą. Anot jos, patys gyventojai turėtų būti aktyvesni ir atsakingiau vertinti savo gyvenvietės problemas.

• Rašyti komentarą (0)