Sėkmingai išlaikė egzaminą

Būrys Kartenos vidurinės mokyklos moksleivių – vaikinų ir merginų – praėjusį savaitgalį sėkmingai išlaikė egzaminą ir apgynė teisę apsijuosti karatė-do shotokan baltąjį diržą. Rytų kovų menu – karatė-do shotokan – susidomėję karteniškiai moksleiviai įrodė, kad nuoseklus darbas per treniruotes, užsispyrimas ir saviugda duoda rezultatą: nuo šiol sistemingai lankę karatė-do shotokan treniruotes moksleiviai gali pasigirti pagerėjusia judesių koordinacija, reakcija, jėga. Pasikeitė vaikų požiūris ir į kūno kultūros pamokas – karteniškiai teigė, jog šios pamokos jiems tapo mielesnės, patrauklesnės, jog dabar jiems kūno kultūros pamoka atrodo kaip vaikų žaidimas. Šia mintį karatė aistruoliai patvirtino: per karatė užsiėmimus jie varnų negaudo – kad ko nors pasiektum, tenka dirbti rimtai ir sunkiai.

Tarp Kartenos vidurinės mokyklos moksleivių karatė-do shotokan turi didelį pasisekimą. Nuotraukoje – egzamino dalyviai ir vertintojai.

Kartenos vidurinės mokyklos direktorė Jūratė Račkauskaitė, stebėjusi moksleivių karatė-do shotokan egzaminą kategorijai gauti, sakė, jog sprendimas papildomo ugdymo valandų skirti šiai sporto šakai pasiteisino su kaupu. “Mokslo metų išvakarėse Algimantas Piekus pasiūlė dvi papildomo ugdymo programas – karatė ir aviacijos. Vaikų susidomėjimas buvo milžiniškas: karatė užsiėmimus pageidavo lankyti per 50 moksleivių. Ištvermės ir valios reikalaujantis sportas “atsijojo” nenorinčius sportuoti, o štai likę ištvermingiausieji jau rodo pirmuosius rezultatus”, - teigė mokyklos direktorė.

Algimantas Piekus – Kartenos vidurinės mokyklos karatė-do shotokan treneris – šią sporto šaką pats kultivuoja apie 30 metų ir jau juosiasi juoduoju diržu. Prieš 15 metų įkūręs karatė-do shotokan klubą Kretingoje, Algimantas Piekus pripažino, kad kelerius pastaruosius metus buvo apleidęs klubo reikalus, “šiek tiek skriaudęs Kretingą”. Bet viskas yra pataisoma – svarbu iniciatyva: karatė-do shotokan užsiėmimai vyksta ne tik Kartenos vidurinėje mokykloje, bet ir Kretingoje. Kaip teigė rajono Sporto skyriaus vedėjas Nikolajus Gnedojus, Rytų kovų menai po truputį atgyja: šių kovų mėgėjai bei propaguotojai jau surado vienas kitą ir buriasi į užsiėmimus, kuriuos veda Algimantas Piekus.

Egzamino dieną Algimantas Piekus buvo mažai kalbus: treneriui rūpėjo vaikų pasirengimas, jų galimybės išlaikyti egzaminą. Treneris pastebėjo klaidų, kurios bus nedovanotinos, sportininkams laikant egzaminą geltonajam diržui gauti. “Šis egzaminas turėtų įvykti po trijų mėnesių, vaikus vertins kvalifikuoti meistrai. Negaliu patikėti, kad vaikai – tokie imlūs, atsakingi. Treniruotes pradėjome rugsėjo 15 dieną. Šiandien jau galiu pasakyti – pažanga yra, ir vaikų pastangų dėka – rezultatai puikūs”, - kalbėjo Algimantas Piekus.

Jo artimiausi planai – sustiprinti savo paties įsteigtą klubą, išpopuliarinti karatė-do shotokan – šią pakankamai žavią, jėgos ir pasitikėjimo savimi suteikiančią sporto šaką.

Trenerio planuose – parengti vaikus ir žaliajam diržui gauti. Tuomet sportininkai galės dalyvauti karatė-do shotokan varžybose.

Laikydamiesi japonų tradicijų, karteniškiai egzaminą laikė basomis kojomis ir vilkėdami baltą kimono. Moksleiviai teigė, jog karatė ugdo valią, drausmę, todėl jie net nejaučią, kad nuo vėsių grindų šaltų kojos.

Kartenos vidurinės mokyklos karatė-do shotokan grupę šiuo metu lanko per 30 moksleivių. Didžiąją grupės dalį – 60 proc. – sudaro vaikinai, kitą dalį – merginos.

Moksleiviai treniruojasi du kartus per savaitę. Viena treniruotė trunka nuo 1,5 iki 2 val. Kaip sakė treneris, didelis dėmesys skiriamas geram apšilimui, gimnastikai, akrobatikos elementams. Susikaupimui prieš ir po treniruotės – meditacija.

Vaikai prisipažino, jog iš pradžių daugelis treniruočių elementų – garsus kvėpavimas, šūksniai, ta pati meditacija tylumoje - jiems keldavę juoką, o intensyvus apšilimas – pasipiktinimą. Dabar taip nebėra. Vaikai per karatė-do shotokan treniruotes išmoko valdyti savo emocijas ir patyrė, kad ši sporto šaka idealiai tinka atsikratyti įtampos, energijai išlieti.

Vaikinai karatė panoro išmokti dėl jėgos, stiprumo, merginos galvojo, kad šiose treniruotėse pataisys figūrą. “Pamatėme, kad viskas yra ne taip. Jokių dietų laikytis nereikia – per treniruotes išsikrauname pakankamai. Figūros liko antrame plane: svarbiausia, kad mums patinka tai, ką mes darome. Be to supratome viena – įvaldžiusios karatė išmoksime apsiginti nuo smurtautojų, mums tapo lengviau mokytis, lengviau išsėdėti per pamokas, nes per treniruotes išliejame nervus, atpalaiduojame protą, išmokstame susikaupti”, - visos kaip viena teigė merginos, kol jų kolegos vaikinai laikė egzaminą.

Kad ir kaip bebūtų keista, bet patys pirmieji karatė užsiėmimų atsisakė nedrausmingiausieji moksleiviai. Nors karatė-do shotokan – individuali sporto šaka, ji kaip niekas kitas ugdo kolektyviškumą, bendruomeniškumą, drausmę. Tuo buvo galima įsitikinti per egzaminą kategorijai išlaikyti.

Shotokan – populiariausias karatė stilius, vienijantis daugiausia žmonių visame pasaulyje. Dėl įvairios kovos technikos, stiprių rankų ir kojų smūgių, pakirtimų, metimų karatė ypač tinka savigynai. Shotokan karatė išskirtinis bruožas – kova iki vieno pergalingo smūgio. Todėl treniruočių metu pagrindinis dėmesys skiriamas kiekvieno veiksmo ištobulinimui iki či-mei (japoniškai – mirtino smūgio).

Shotokan sukūrė Gichin Funakoshi (1869-1957), Japonijos Okinavos mokytojų koledžo profesorius, literatūros talentas, Okinavos kovų menų asociacijos prezidentas, žinomas kaip šiuolaikinio karatė pradininkas. Jis 1922 m. karatė stilių pademonstravo pirmojoje nacionalinėje atletikos parodoje Tokijuje. Jo pasirodymas tapo sensacija. 1936 m. jis įkūrė savo karatė mokyklą Shotokan. Shoto (“pušys ir bangos”) – Funakoshi literatūrinis slapyvardis, Kan – mokykla, klubas. Funakoshi sujungė kelis Okinavos karatė stilius, pirmasis susistemino kovos veiksmus, praturtino stiliaus arsenalą naujais kojų smūgiais, artimos kovos technika. 1949 m. buvo įkurta Japonijos karatė asociacija, o Gichin Funakoshi buvo paskirtas Vyriausiuoju Mokytoju.

• Rašyti komentarą (27)