|
|
|
Kaip vyšnios žydėjimas
Jauno žmogaus kūryba panaši į vyšnios žydėjimą. Jos skleidimosi laikas - pavasaris, pati jaunystė, kai sielą sprogdina didžiulis troškimas “pažinti pasaulį per save ir save per pasaulį”. Kasmet Respublikoje organizuojami Jaunųjų filologų konkursai ne vienam pradedančiajam tampa rimtu kūrybiniu išbandymu, vėliau nulemsiančiu tolesnius savojo “aš” ieškojimus. Ne vienas žinomas prozininkas ar poetas pripažįsta, jog kelio į didžiąją literatūrą pradžia ir buvę šie konkursai. Jie skatinę ieškoti savito žvilgsnio, kūrybine mintimi ir originalumu išsiskirti iš kitų. Šių metų sausio 19 d. įvyko 39-asis Jaunųjų filologų konkurso rajoninis etapas. Vertinimo komisijai, kuriai ne vienerius metus vadovavo Marijono Daujoto vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Aldona Kruševičiūtė, buvo pristatyta 10 įvairių žanrų jaunųjų autorių darbų. Jurgio Pabrėžos gimnazijos mokinė Rosita Garškaitė, praėjusių metų respublikinio Jaunųjų filologų konkurso nominantė, šį kartą išbandė save naujame žanre. Be eilėraščių konkursui pateikė “Dienoraščius”, kurie atskleidžia sudėtingą ir gilų jauno žmogaus pasaulį. Merginos kūrybinių darbų vadovė - lietuvių kalbos mokytoja Milda Šukienė. Pastarosios gimnazijos moksleivės - Gerda Tėvelytė (vad. Irutė Lapinskienė) ir Rūta Čiplytė (vad. Jadvyga Miežetienė) konkursui pateikė noveles, Eglė Balčiūtė - pasakas (vad. Daina Balčienė). Pranciškonų gimnazijos mokinė Eglė Venckutė (vad. Daiva Ataitė) save išbandė publicistikos žanre. Jos konkursiniai darbai - interviu ir kelionės įspūdžių rašinys. Mokytojos Virginijos Rudavičienės mokinė Deimantė Daugintytė kuria impresijas, septintokė Gabrielė Šaulytė (vad. Virgilija Kavoliūnienė) - eilėraščius. Salomėja Zelskytė - Simono Daukanto vidurinės mokyklos vienuoliktokė - ryžosi atskleisti savo poezijos pasaulį (vad. Regina Katkuvienė). Komisija į respublikinį konkurso etapą atrinko aštuonis moksleivių darbus. Darbų įvertinimas, manoma, ilgai netruks. Jo nekantriai laukia ne tik jaunieji kūrėjai, bet ir jų mokytojai.
Paauglių neigiamos įžvalgos į pasaulį ir save verčia ieškoti atsakymų į iškilusius klausimus. Neturėdami su kuo pasidalinti, žmonės kalba popieriaus lapui, išlieja visa tai, kas slegia ir neduoda ramybės. Niekas kitas taip nepadeda atsiskleisti, kaip bendraamžių būrys. Paaugliui svarbu pačiam save atrasti, suvokti, ką tu gali. Ne visada vaikai žino, kokios yra jų galimybės, kokius talentus jie turi. Todėl kūrybingiems vaikams reikia burtis, kalbėtis vieniems su kitais. “Strėlė” minėtina prasme - savotiškas fenomenas, įrodąs, kokia svarbi bendrystė. Klubas vienija ne tik kuriančius mokinius, bet ir tuos, kurie daug skaito, domisi literatūra, kultūra, seka kultūrinį gyvenimą, stengiasi jame dalyvauti. Ne tiek daug skaitę ar ne tiek daug domėjęsi, atėję į “Strėlę”, nori lygintis į tuos, kurių akiratis platesnis ir kurie “išplaukia į plačius vandenis”. Kaip pavyzdys - “strėlietė” Rosita Garškaitė, kuri dalyvauja kūrybinėse stovyklose, susitinka su Respublikoje garsiais rašytojais, meno žmonėmis. Tokioje aplinkoje ne tik brandinama žmogaus individualybė, bet ir ugdomas jo kūrybinis skonis. Kuriančiam vaikui labai svarbi bendraamžių nuomonė, o ir draugų kritinį žodį jie priima visai kitaip negu mokytojo. Kuriančiam vaikui mokytojas negali pasakyti “ne”. Kiekvieno rašančiojo kūryboje reikia rasti “grūdą”, reikia džiaugtis, kad vaikas nori kurti, dalinasi su tavimi savo mintimis. Svarbiausia, mano galva,- suteikti jam galimybę reikštis, sąlygas kurti. Tik ateitis gali parodyti, ar vaikas skleisis toliau, ar sustos pats. Kasmet į respublikinį jaunųjų filologų konkursą atrenkama vis daugiau Jurgio Pabrėžos gimnazijos mokinių darbų. Tai - tarsi įrodymas, kad realinė gimnazija humanitarėja: “Jeigu prieš dešimt metų mes neišsiųsdavome į konkursą nė vieno darbo, tai dabar jų atsiranda vis daugiau. Tai kalba apie palankią aplinką kūrybiniam jaunimui vystytis ir augti.
|
|
