Pajūrio naujienos
Help
2020 Vasaris
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se291623
Orų prognozė
Dieną6°C debesuotumas 32 %
Naktį4°C debesuotumas 37 %
Komentarų topas

(1430) 2020-02-14

Institucijos susitelkė prieš narkotikus rajono mokyklose.

Kretingos rajono savivaldybei inicijavus atlikti testus dėl narkotinių medžiagų rajono ugdymo įstaigose, imtasi aktyvių priemonių, kaip šią problemą spręsti. Šią savaitę rajono meras Antanas Kalnius, jo pavaduotojas Dangiras Samalius susitiko su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) atstovais ir aptarė bendradarbiavimo galimybes.

Tai – viso pasaulio problema

Klaipėdos AVPK viršininkas Alfonsas Motuzas pasidžiaugė, kad Kretingos rajono savivaldybė ėmėsi aktyvių veiksmų: „Ši problema – ne tik Kretingos rajono, o visos šalies ir pasaulio. Džiugu, kad jūsų ugdymo įstaigos sutinka bendradarbiauti ir stengiasi užtikrinti šios problemos kontrolę. Turime pavyzdžių, kur tylėjimas sukėlė blogų pasekmių – Plungės rajone nuo narkotikų apsinuodijo ne vienas nepilnametis.“

Viršininko žodžiais, narkotikai plinta masiškai: „Narkotines medžiagas kai kurie parsisiunčia internetu, per pašto siuntas. Fiziškai kontroliuoti yra labai sudėtinga.“

Narkotinių medžiagų platintojų ir jas vartojančių asmenų neatbaido ir griežtos sankcijos. Už narkotikų vartojimą yra taikoma baudžiamoji atsakomybė. „Tai ženklas, kad su platintojais turime dirbti dar aktyviau“, – akcentavo A. Motuzas.

Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė „Pajūrio naujienoms“ pasidžiaugė, kad pastaruoju metu priemonių imamasi kompleksiškai: sprendžiant narkotinių medžiagų platinimo ir vartojimo problemą, dalyvauja tarpusavyje bendradarbiaujančios institucijos, tarp kurių ir mokykla, ir policija, be to, įtraukiami mokinių tėvai, kurie labiausiai turį atsakyti už savo vaikus bei už tai, ką jie nešiojasi kuprinėse.

Kad, atlikus testus, 9-iose iš 12 rajono ugdymo įstaigų buvo rasta galimai narkotinių medžiagų pėdsakų, – ne vieninteliai duomenys, verčiantys sunerimti. Viena rajono ugdymo įstaiga savo iniciatyva atliko anoniminę apklausą, per kurią 90 proc. mokinių nurodė žinantys, kas mokykloje platina narkotikus ir per 20 min. galėtų jų pristatyti.

Praėjusiais metais mūsų rajone buvo pradėta 10 ikiteisminių tyrimų dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis.

„Turėjome atvejį, kai vienoje ugdymo įstaigoje buvo rasta tabletė. Atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad tai „No-spa“ tabletė. Problema ta, kad mokyklų darbuotojai neatpažįsta nuo narkotinių medžiagų apsvaigusių vaikų. Taip pat mokytojai ir kiti atsakingi asmenys tokiais atvejais turi kviesti ne tėvus, o skambinti skubios pagalbos telefonu 112 ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Taip pat informuoti ir policiją“, – atkreipė dėmesį Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.


Kur saugiausia pirkti mėsą?

  • Gat­vės in­ter­viu

Angelė AUŠKALNIENĖ:

– Girdėjau apie skandalą, kai „Maxima“ prekybos centre žmonėms buvo parduota 11 tonų užterštos mėsos. Manau, kontroliuojančios tarnybos aplaidžiai atliko savo darbą, kad leido tokia mėsa prekiauti. Aš perku arčiau namų, kitame miesto gale esančiame prekybos centre – nė karto nekokybiškos mėsos parsinešti dar nepasitaikė.

Ramunė LUKIENĖ:

– Tikrai niekada neperku ir nepirksiu tarpuvartėse ar kur nors kitur, kur pardavėjai neturi kokybę ir kilmės šalį įrodančių dokumentų. Kaip matome, rimtose parduotuvėse, turinčiose dokumentus, taip pat visko pasitaiko. Tačiau tai buvo biologinė tarša. Nuo cheminės galima apsisaugoti, o nuo biologinės – sunkiau, visa žemė yra organinis darinys.

Alma RIEPŠIENĖ:

– Saugiausia būtų gyvulius užsiauginti patiems – tada žinotume, kuo šėrėm, kaip laikėm. Aš neturiu tokios galimybės, todėl mėsą dažniausiai perku turgelyje. Manau, kur ne masinė gamyba – patikimiau, juolab kad kokybė ir turguose tikrinama. Kuri mėsa gera, sprendžiu pagal spalvą ir kvapą. Be to, pasižiūriu ir į pardavėją, ar patinka.

Bronius JONUŠAS:

– Amžius toks, kad mėsos jau stengiamės valgyti ne per daugiausiai, o, kai užsinorime, perkame, kur tuo metu būname – įvairiose mieste esančiose parduotuvėse, kartais – ir turguje. Juk turguose irgi yra šaldymo įranga, pardavėjai privalo turėti sertifikatus. Aišku viena, kad tos kokybės garantijos – visur tokios pat.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdyje netrūko gyventojų, įmonių prašymų dėl saugumą užtikrinančių priemonių įrengimo. Vienus erzino neleistinose vietose statomi automobiliai, kiti pateikė pastebėjimus, kaip būtų galima užtikrinti saugumą tam tikrose vietose.

Užstato sankryžas

Posėdyje buvo svarstomi du klausimai dėl neleistinose vietose paliekamų automobilių ir dėl to kylančių problemų.

Kretingos lopšelio-darželio „Žilvitis“ bendruomenė sunerimusi dėl vaikų saugumo. Jie prašo užtikrinti saugų eismą F. Janušio gatvėje. Anot šios ugdymo įstaigos direktorės Birutės Ėvaltienės, darbo dienomis rytą ir vakare F. Janušio gatvėje, prie darželio, vyksta intensyvus eismas: „Privažiavimas prie ugdymo įstaigos – ribotas. Automobiliai statomi daugiabučių kieme, palei lopšelio-darželio tvorą ir prekybos centrą „Žalia stotelė“, taip pat ant šaligatvių – pėstiesiems nėra kaip praeiti.“

Dar vienas dalykas, apsunkinantis eismą šalia ugdymo įstaigos, – kai Laisvė gatvėje, iki sankryžos su F. Janušio g., automobiliai pastatomi iš abiejų pusių – tai apsunkina vairuotojų matomumą. Eismo saugumo komisija nutarė šią problemą pabandyti išspręsti vertikaliuoju ženklinimu, šalia susikirtimo su F. Janušio g. 10 m gėlių parduotuvės link išbraižant vadinamuosius zebrus.

Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas priminė, kad automobilių statyti negalima likus penkiems metrams iki sankryžos: „Tai yra įvardinta Kelių eismo taisyklėse.“

Vis dėlto per posėdį buvo priminta ir apie planuojamą F. Janušio gatvės atnaujinimą. „Yra parengtas projektas, todėl lieka laukti, kol bus pradėti darbai, ir ta problema turėtų išsispręsti“, – priminė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis.

Su panašia problema susiduria gyvenantieji Kaštonų akligatvyje ir Geležinkelio gatvėje. Gyventojai prašo užtikrinti saugumą šių gatvių sankryžoje. „Šalia sankryžos, nepaliekant penkių metrų iki sankryžos, yra statomos transporto priemonės, taip susidaro avaringos situacijos. Ši problema atsiranda ne darbo laiku, o kai visi grįžta namo. Jau seniai bandome tai spręsti“, – situaciją apibūdino gyventojai.

Komisija priėmė sprendimą Kaštonų akligatvyje, ant asfaltuotos kelio dalies, išbrėžti ištisinę liniją. Taip pat paprašyti, kad Savivaldybės Viešosios tvarkos specialistai ir policija intensyvintų kontrolę šioje vietoje.


Eismo saugumo komisijai pristatyta eismo reguliavimo schema per Vilniaus gatvės rekonstrukciją. Komisijos nariai pateikė kelis siūlymus, kaip schema turėtų būti koreguojama.

Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdyje buvo patvirtinta schema dėl eismo reguliavimo per Vilniaus gatvės rekonstrukciją. Komisijos nariams kilo klausimų dėl rangovo UAB „Šilutės automobilių keliai“ ir projektuotojo UAB „Kelvista“ pateiktos schemos, kaip bus reguliuojamas eismas Vilniaus gatvėje vykdant rekonstrukcijos darbus.

Pristatė eismo reguliavimo schemą

Eismo reguliavimo schemą rangovas ir projektuotojas suderino su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ir policija, tačiau ji buvo pristatyta ir Eismo saugumo komisijai, kuri pateikė kelis pasiūlymus, kaip reikėtų koreguoti schemą, kad gyventojams būtų užtikrintas patogesnis susisiekimas.

Rekonstrukcijos laikotarpiu daugiausiai eismas bus nukreipiamas per Melioratorių gatvę, taip pat ir Šventosios gatvę. Tačiau dvejonių ir daugiausiai diskusijų kilo dėl norimos uždaryti Vilniaus gatvės dalies – nuo J. Pabrėžos gatvės iki turbo žiedo.

„Mūsų pozicija – kad būtų kuo mažiau sudaryta problemų miesto gyventojams ir svečiams, tačiau visi gerai suprantame, kad sutvarkyti tokį objektą be tam tikrų trukdžių yra neįmanoma, – įvardijo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Eismo saugumo komisijos pirmininkas Povilas Černeckis. – Uždaryti visos Vilniaus gatvės neleidžiame ir nesutinkame.“

Darbų zona – nuo Birutės gatvės iki Žiemos sodo. Šiame ruože yra numatyta kloti požeminius tinklus, todėl rangovas iš pradžių paprašė uždaryti visą Vilniaus gatvę. Savivaldybei nepritarus, buvo nutarta uždaryti tik dalį gatvės ir ne visam rekonstrukcijos laikotarpiui. „Uždarytumėme gatvę nuo J. Pabrėžos gatvės iki turbo žiedo. Taip buvo nuspręsta, nes toje vietoje reikės kasti giliai – apie 3,5 m. Vykdyti eismą ir užtikrinti saugumą technologinėmis priemonėmis yra praktiškai neįmanoma. Taip pat prie lurdo iš abiejų pusių yra atraminės sienutės – jeigu vyktų intensyvus eismas, šioje gatvėje gali įvykti daugiau nemalonumų“, – uždarymo priežastis akcentavo bendrovės „Šilutės automobilių keliai“ statybos direktorius Audrius Stimburys.


Kretingos psichikos sveikatos centro vadovė Inna Viršilienė Kretingos rajono savivaldybės merui Antanui Kalniui įteikė prašymą atleisti ją iš šios įstaigos vadovo pareigų nuo šių metų vasario 24 dienos. Meras prašymą patenkino.

Savo noru iš darbo išeinančią Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos psichikos sveikatos centro vadovę Inną Viršilienę genasi šios įstaigos veiklą nagrinėjusios darbo grupės nustatyti pažeidimai. Darbo grupę, kuriai vadovavo Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Juozas Mažeika, šių metų sausio 9 dieną sudarė meras Antanas Kalnius. Grupei buvo pavesta išanalizuoti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. gruodžio 13 d. Savivaldybei persiųsta raštą „Dėl prašymo, susijusio su psichologinio smurto atvejais darbe.“

Atlikę tyrimą darbo grupės nariai vieningai pripažino, kad dabartinėje situacijoje nematyti efektyvios ir darnios tolimesnės įstaigos veiklos. Įstaigoje vyrauja blogas mikroklimatas, kolektyvas nevieningas, įstaigos vadovas nesiima iniciatyvos gerinti darbo santykius su pavaldiniais, – tvirtinama darbo grupės išvadoje.

Per patikrinimą buvo išsiaiškinta, kad I. Viršilienė nesilaikė ir mero potvarkiu patvirtinto darbo laiko grafiko, keitė jį savavališkai. Kretingos psichikos sveikatos centre I. Viršilienė dirbo ir medicinos psichologo pareigose, kur jai mero potvarkiu buvo paliktas 0,1 etato krūvis, tačiau darbo grafike pažeidžiant potvarkį, buvo žymimas 0,4 etato darbo krūvis. I. Viršilienė dirba ir Šilalės ligoninėje 0,1 etato. Atsižvelgus į jos darbo krūvį Kretingos psichikos sveikatos centre kilo įtarimų dėl darbo laiko dubliavimo. Įtarimų pagrįstumą sustiprino darbuotojai, išsakę, kad įstaigos vadovė išvykdavo iš darbo kiekvieną ketvirtadienį ir kartais antradieniais.

Darbuotojai neslėpė ir įtarimų dėl galimai neefektyviai, neskaidriai ir nesąžiningai naudojamų įstaigos lėšų, tenkinant ne įstaigos, o asmeninius I. Viršilienės poreikius.

Susipažinęs su Kretingos psichikos sveikatos centrą tikrinusios darbo grupės išvadomis, meras A. Kalnius inicijuoja nepriklausomą įstaigos veiklos ir finansinį auditą. Nepriklausomam auditui turi pritarti ir Savivaldybės taryba. Taryba dėl audito spręsti turėtų kovo mėnesio posėdyje.

Kretingos psichikos sveikatos centrą tikrinusioje grupėje be J. Mažeikos, dirbo Savivaldybės vyriausioji gydytoja Zita Abelkienė, Juridinio skyriaus vedėja Virginija Šoblinskienė, Savivaldybės tarybos narė Vaida Jakumienė, Kretingos ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Laima Valantijienė.

Kretingos psichikos sveikatos centro veiklos tyrimą vykdo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybinė darbo inspekcija. Kretingos psichikos sveikatos centrui Inna Viršilienė vadovauja nuo 2012 metų rugsėjo, įstaigoje dirba 18 darbuotojų. Pernai pacientų apsilankymo šioje gydymo įstaigoje skaičius viršijo 13 tūkstančių.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajone šiomis dienomis bus pradėta teikti nemokama asmeninio asistento paslauga neįgaliems asmenims. Kretingos socialinių paslaugų centro vadovės Danutės Skruibienės žodžiais, 3 pagalbininkai pasirengę kasdien ištiesti pagalbos ranką asmenims su fizine arba kompleksine negalia, gyvenantiems skirtingose rajono vietovėse.

Siekiant užtikrinti neįgaliųjų savarankiškumą, būtiną kasdieniame gyvenime, rajono taryba patvirtino 3 asmeninių asistentų etatus. Pasak D. Skruibienės, asmeninio asistento paslauga gyventojams bus teikiama įgyvendinant projektą „Kompleksinių paslaugų Kretingos rajono šeimoms teikimas, ir ja galės naudotis neįgalūs asmenys nuo 16 iki 65-erių metų.

„Projektas truks 17 mėn., bus suteikta paslaugų 30-iai asmenų. Asmeninio asistento paslauga neįgaliam žmogui gali būti teikiama kasdien iki 4 valandų per parą jo namuose arba viešojoje aplinkoje“, – kalbėjo vadovė.

Šia Kretingos rajone įdiegta naujove siekiama padėti dirbantiems, ieškantiems darbo, studijuojantiems ar iš kitų socialinių įstaigų grįžusiems ir eilėje laukiantiems kitų paslaugų asmenims, kuriems sudėtinga savarankiškai judėti.

Asmeninis asistentas neįgaliajam galės padėti pasigaminti maistą, susitvarkyti namus, atlikti higienos procedūras, palydėti į gydymo įstaigą, renginius ar kitaip organizuoti laisvalaikį. D. Skruibienė akcentavo, kad asmeninis asistentas, skirtingai nuo socialinio darbuotojo padėjėjo, neatliks visų veiksmų už neįgalųjį, tik jam padės.

Tačiau, pastebėjo ji, už transporto paslaugas savo reikmėms, vykstant viešuoju transportu, neįgalieji privalės užsimokėti patys. Vadovės žodžiais, asmenims su judėjimo, regos, klausos, vidaus organų sutrikimų ir kompleksine negalia labai svarbu pasijausti oriai – kada ne viską už jį padaro kitas, kad kažką gali ir jis pats, padedamas asistento. Šis neįgaliajam tampa savotišku draugu.

Paklausta, ar neįgalieji noriai atsiliepia į siūlymą gauti naująją nemokamą asmeninio asistento paslaugą, D. Skruibienė pastebėjo, kad kiekviena naujovė sutinkama nedrąsiai. „Pristatėme paslaugą seniūnijose, parapijos pastoracinei tarnybai, – jie geriau pažįsta žmones, kuriems galėtume padėti savarankiškiau gyventi. Kai pradėjome teikti integralią pagalbą asmenims į namus, iš pradžių žmonės taip pat drovėjosi įsileisti svetimą asmenį. O dabar ši paslauga Kretingos rajone labai išpopuliarėjo.“

Šiuo metu socialinė pagalba į namus teikiama 199 asmenims, o socialinė globa – 71 Kretingos rajono asmeniui.

---

Asmenys, pageidaujantys gauti nemokamą asmeninio asistento paslaugą, turėtų kreiptis į Kretingos rajono Socialinės paramos skyrių (J. K. Chodkevičiaus g. 10, 305 kab., tel. (8 445) 54754, el. p. margarita.lipskiene@kretinga.lt).

Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Kretingos socialinių paslaugų centro Bendruomeninių šeimos namų koordinatorę Daivą Manukian (J. K. Chodkevičiaus g. 10, Kretinga, 105 kab., tel. 8 601 38037, el. p. daiva.manukian@spc.kretingos.lt).


Komikas Airidas Jankus teigia, kad norint įveikti depresiją svarbiausia nenuleisti rankų ir nuosekliai rūpintis savo sveikata. Asmeninio archyvo nuotrauka

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas 40 sekundžių pasaulyje įvykdoma savižudybė, vadinasi, per dieną pasaulis netenka 2160 žmonių. Daugiau nei pusę savižudybių įvykdo žmonės, kenčiantys nuo vieno dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų – depresijos. PSO prognozavo, jog iki 2020 metų depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje, kuri paveikė jau daugiau nei 350 milijonų žmonių visame pasaulyje. Apie tai, ką reiškia sirgti depresija bei koks ilgas ir sunkus ligos kelias, pasakoja stand-up komikas Airidas Jankus.

Tai, kas slepiasi už komiko vardo

A. Jankus – vienos populiariausių tinklalaidžių Lietuvoje „Pralaužk vieną šaltą“ vedėjas, kuris gyvenime, rodos, žengia koja kojon su pozityvumu, pokštais ir gera nuotaika. Tačiau realybė yra kiek kitokia.

A. Jankus nuo pat mažų dienų buvo labai smalsus, jam rūpėjo rasti atsakymus į galvoje besisukančius klausimus. Būdamas berniukas jis suvokė, jog gyvenimas gali nutrūkti bet kurią akimirką, o žmogus tėra būtybė, negalinti nieko pakeisti ar pasukti norima linkme šiame milžiniškame pasaulyje. Fiziškai aktyvus vaikas buvęs Airidas išoriškai niekuo nesiskyrė nuo savo bendraamžių, bet viduje slėpė itin savitus įsitikinimus ir anuomet dar vaikiškomis atrodžiusias problemas. Pavyzdžiui, būdamas mažas klaipėdietis tikėjo, kad vieną dieną Baltijos jūroje susidariusios didžiulės sūraus vandens bangos lūš Palangoje, apsems visus žmones ir pasiglemš jų gyvybes, o galimybės kažką pakeisti, pasipriešinti gamtos stichijoms nebuvimas varydavo klaipėdietį į neviltį.

Liga neatsiranda akimirksniu

Depresija nesusergama prabudus ryte blogos nuotaikos, nors psichiatras profesorius daktaras Arūnas Germanavičius tikina, kad kartais taip gali būti, bet daugeliu atvejų tai yra laipsniškai išsivystantis psichologinis sutrikimas. Šis sutrikimas gali vystytis nuo kelių savaičių iki kelių metų ir yra diagnozuojamas gydytojo psichiatro tik tada, kai yra įvertinama paciento psichikos būklė ir apatija, bloga, niūri nuotaika, prislėgtumas trunka ne trumpiau nei dvi savaites. Pirmasis pojūtis, kad kažkas negerai, aplankė Airidą, kai jis buvo vos keturiolikos.

Atlikti tyrimai rodo, jog dažniausiai depresija serga žmonės, kurių amžius svyruoja nuo 20 iki 45 metų. Vilniaus universitete studijuojančio Airido savijauta itin pablogėjo, kai jis, sulaukęs dvidešimties, iš Klaipėdos persikėlė gyventi į perspektyvių, gražių ir, atrodo, idealių, problemų neturinčių žmonių pripildytą sostinę. Tai buvo laikas, kai dingęs tikėjimas savo jėgomis ir pačiu savimi, dingęs apetitas, nuolatinis kūno raumenų trūkčiojimas ir nemiga privertė kreiptis pagalbos į specialistus, nes nepastebėti ar paslėpti kasdien prastėjančią sveikatą ir savijautą buvo neįmanoma.


Palangos kurorto muziejus jau trečią kartą kviečia visus Lietuvos haiku kūrėjus bei norinčius išbandyti savo kūrybines jėgas šiame žanre dalyvauti poezijos konkurse „Haiku Palangai 2020“. Šių metų konkurso temos – „Mano kraštas prie jūros“ ir „Vanduo“.

Kaip ir praėjusiais metais, konkurse dalyvaujantys autoriai skirstomi į tris amžiaus grupes: jaunesniojo mokyklinio amžiaus (iki VIII kl.), vyresniojo mokyklinio amžiaus (IX–XII kl., I–IV gimnazijos kl.) ir suaugusieji.

Vienas autorius pasirinkta arba abiem temomis gali pateikti nuo 1 iki 5 anksčiau niekur neskelbtų haiku, kurie konkursui turi būti pateikti be pavadinimo. Pateikiant klasikinės formos haiku, būtina išlaikyti 3 eilučių 5–7–5 skiemenų intervalą. Pateikiant šiuolaikinės formos haiku, būtina išlaikyti 3 eilučių formą.

Vertindama pateiktus kūrinius, komisija vadovausis trimis kriterijais: savita, originali temos interpretacija; sustabdyto momento, netikėtumo atskleidimas; vaizdo ir emocijos dermė.

Kūrinius konkursui reikia pateikti iki šių metų kovo 12 d. el. p. haiku.konkursas@gmail.com arba atnešti į Palangos kurorto muziejų (Birutės al. 34A) užklijuotame voke, arba siųsti paštu:

Konkursas „Haiku Palangai 2020“, Palangos kurorto muziejus, Birutės al. 34A, Palanga, LT–00135.

Siunčiant būtina nurodyti autoriaus vardą ir pavardę, amžių, gyvenamąją vietą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą (informacija, išskyrus vardą ir pavardę, viešinama nebus).

Specialiais konkurso prizais bus įvertinti trys kiekvienos amžiaus grupės laureatai, numatoma ir papildomų apdovanojimų. Apdovanojimo ceremoniją Palangos kurorto muziejuje planuojama surengti balandžio 4 d.

Pirmajame konkurse „Haiku Palangai 2018“ dalyvavo 38 savo kūrybines jėgas panorę išbandyti haiku kūrėjai, sukurta beveik 200 Palangai skirtų haiku. Pernai įvykusiame konkurse dalyvavo 66 kūrėjai.

Konkurso sumanytoja, Palangos kurorto muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė Audronė Levickytė-Bumbulienė, pasidžiaugusi išaugusiu dalyvių skaičiumi, „Pajūrio naujienoms“ tvirtino, kad išsiplėtė ir konkurso dalyvių geografija: be kūrėjų iš Palangos ir Šventosios, savo haiku atsiuntė ir prizines vietas užėmė dalyviai iš Vilniaus, Kauno, Lazdijų, Švenčionių, Skuodo, Mažeikų, Klaipėdos, Šilutės ir kitų miestų ir miestelių. Tad tikimasi, kad trečiasis konkursas „Haiku Palangai“ ir toliau augs.

„P. n.“ informacija


Vasario 8 d. Vilniuje, Mokytojų namuose, įvyko dar vienos Lietuvos politinės partijos – Krikščionių sąjungos – steigiamasis suvažiavimas. Partijos steigėjų sąrašuose – ir per 100 kretingiškių parašai.

Šios naujos politinės partijos vienas lyderių Kretingoje Jonas Drungilas teigė, kad į steigiamąjį Krikščionių sąjungos suvažiavimą Vilniuje iš Kretingos vyko dviem lengvaisiais automobiliais. „Vienas suvažiavimo dalyvis galėjo atstovauti 10-imtį partijos steigimo dokumentą pasirašiusių žmonių. Tokį atstovavimą leidžia mūsų valstybėje nustatyta partijų steigimo tvarka“, – aiškino J. Drungilas, užsiminęs, kad naujos krikdemų partijos steigimo aktyvistai Kretingoje ir rajone tuos 100-ą parašų rinko apie 3 mėnesius. „Vargom su tais parašais“, –– pripažino J. Drungilas.

Steigiant Krikščionių sąjungą dalyvavo Juozas Pelionis, praeityje priklausęs Lietuvos krikščionių demokratų partijai, pirmasis Kretingos rajono savivaldybės meras. Išrinktas meru 1995-aisiais dvejų metų kadencijai likus jos pusmečiui atsistatydino. „Buvau pirmas Lietuvoje pats atsistatydinęs meras“, – sakė jis. J. Pelionis dirbo Kretingos sporto mokykloje treneriu, išėjęs iš darbo į jį bandė grįžti, bet nesėkmingai. Kretingiškis atkakliai siekia įtvirtinti piligriminį Šv. Jokūbo kelią Kretingoje ir rajone. J. Pelionis buvusiam merui, konservatoriui Juozui Mažeikai sugrąžino šio būnant meru pasirašytas ir jam įteiktas padėkas, kitus apdovanojimo raštus.

Lietuvos krikščionių demokratų partijai priklausė Kretingoje žinomi politikai J. Drungilas, S. Šopaga abu buvę Savivaldybės tarybos nariai, J. Pelionis, ankstesnių kadencijų ir dabartinės Savivaldybės tarybos narys Stasys Kaniava. Krikščionių demokratų partija 2008 metais susijungė su Tėvynės sąjunga ir šis naujas politinis darinys buvo pavadintas Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). J. Pelionis į TS-LKD neperėjo. „Žinojau, kad po mėnesio mane išmes“, – tarė jisai.

J. Drungilo, S. Šopagos bei kitų buvusių krikdemų santykiai su konservatoriais Kretingos skyriuje ne visada klostėsi sklandžiai. S. Šopaga, J. Drungilas su dar keliais kolegomis TS-LKD partiją paliko prieš paskutinius (įvyko pernai, kovo mėnesį) savivaldos rinkimus. Viena išstojimo iš partijos priežasčių buvo nesutarimai dėl kandidatų į Kretingos rajono savivaldybės tarybą, mero postą.

Ar sieks narystės Krikščionių sąjungoje S. Šopaga ir S. Kaniava, tebėra neaišku. „Jų atsakymo dar neturime“, – sakė J. Drungilas. Krikščionių sąjungos lyderis Rimantas Dagys irgi paliko TS-LKD. Jo pavaduotojas Egidijus Vareikis, praeityje priklausęs TS-LKD, dabartinės kadencijos Lietuvos Respublikos Seime buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys ir iš frakcijos išėjo. Po steigiamojo susirinkimo Krikščionių sąjungą kaip politinę partiją turi įregistruoti Teisingumo ministerija. J. Drungilo teigimu, registracija gali trukti savaitę ir mėnesį. Politikas patvirtino, kad Krikščionių sąjungos Kretingos skyrius bus steigiamas po partijos įregistravimo bei tai, kad naujos partijos ambicijos nukreiptos ir į rudenį vyksiančius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus.

„P. n.“ informacija


Tatuiruotes Šiaurės Airijoje pusantrų metų piešiantis kūlupėniškis 20-metis Egidijus Jonušas įsitikinęs, kad daryti tatuiruotes yra menas.

Kūlupėniškis 20-metis Egidijus Jonušas Šiaurės Airijoje save atskleidė kaip tatuiruočių meistrą. Jo teigimu, daryti tatuiruotes 100 proc. yra menas.

Į šią industriją patekti sunku

Vaikinas tikino, kad jam labai pasisekė, nes iš karto surado tatuiruočių meistrą, kuris sutiko jį mokyti. Tačiau iš tiesų patekti į šią industriją yra pakankamai sudėtinga. Tai įrodo ir Egidijaus meistro pavyzdys.

„Vieni meistrai yra atviri, kiti nenori mokyti naujokų. Pradedančiajam dažnai tenka nemažai patirti, kad pavyktų surasti žmogų, kuris sutiktų mokyti. Mano meistro istorija tai tik įrodo. Jis ilgai ieškojo, kol kas nors priims, teko išleisti ir nemažai pinigų“, – pasakojo E. Jonušas.

Kūlupėniškio mokytojas buvo užsispyręs, todėl pas vieną meistrą jis ėjo darytis tatuiruočių sau, už kurias sumokėjo maždaug 2 tūkst. svarų. Tam meistrui jis papasakojo apie savo norą mokytis, tačiau šis tik atkirto, kad nieko panašaus gali nesitikėti ir kad jis netaps tatuiruočių meistru.

„Mano mokytojas buvo užsispyręs ir pas meistrą ėjo tol, kol šis sutiko pradėti mokyti. Tačiau tai nebuvo pabaiga. Iki realių mokymų jis metus laiko salone dirbo kaip tarnas – darydavo viską, ką jam liepdavo, net jeigu tai būdavo absurdiški dalykai“, – tvirtino jaunuolis, akcentavęs, kad po metų jo meistras pasiekė tikslo ir buvo pradėtas mokyti, dabar jis – ir šios srities profesionalas.

Egidijui pasisekė kur kas labiau, nes pirmas salonas, į kurį jis užėjo, priklausė būtent dabartiniam jo mokytojui: „Meistras nenorėjo, kad patirčiau tą patį, ką jam teko patirti, todėl mielai sutiko mane mokyti.“


Paukščius nuotraukoms tenka stebėti iš slėptuvių.

Salantų regioninio parko ekologu dirbantis ir su fotoaparatu gamtoje nesiskiriantis 28-erių Antanas Kubilius parko direkcijoje surengė savo fotografijų parodą „Žemaitiškas žvilgsnis“, kuri netrukus iškeliaus į Kūlupėnų, o vėliau – ir į Kretingos Motiejaus Valančiaus viešąją bibliotekas.

Vaikštinėti po Kūlupėnų, iš kur kilęs, apylinkes, stebėti gamtą, o išvien – ir fotografuoti A. Kubilius sakė pamėgęs dar vaikystėje. „Išeidavau į gamtą, rinkdavau ir apžiūrinėdavau visokius vabalus, po to pradėjau stebėti paukščius. Tėvai nupirko pirmąjį fotoaparatą. Įsirengdavau slėptuves, kad galėčiau arčiau prisivilioti paukščius, ypač retesnius ir įdomesnius – yra pavykę nufotografuoti erelių, juodųjų gandrų, vandeninį strazdą. Šis paukštis į Lietuvą atskrenda tik žiemoti, bėgioja ir maitinasi po vandeniu. Jį aptikti yra gana sudėtinga. Įdomių kadrų būna per paukščių migraciją“, – apie besitęsiantį pomėgį kalbėjo pašnekovas.

Studijų metais kartu su kitais bendraminčiais dalyvavo fotomenininkų klubo „Naturephoto“ veikloje, kartu rengdavo parodas, darbus siųsdavo į Lietuvos gamtininkų rengiamus konkursas. Konkursai būdavę rengiami pagal atskiras temas, – ligi šiol pašnekovui įsiminė vienas jų „Gintarinis žaltys“.


Iš Kretingos rajono, Raguviškių kaimo, kilusi Monika Mėčiūtė tikino besidžiaugianti galimybe dovanoti savo balsą kraštiečiams jų švenčių metu.

Iš Kretingos rajono, Raguviškių kaimo, kilusi 26-erių Monika Mėčiutė dažnai pastebima televizijos ekranuose. Nors mergina šiuo metu Vilniaus Mykolo Riomerio universitete siekia įgyti lyderystės ir pokyčių vadybos magistro laipsnį, ji aktyviai dalyvauja muzikiniuose projektuose ir teigė, kad muzika ją lydi visą gyvenimą.

ėkinga už vokalo pamokas

M. Mėčiūtė tikino, kad muzika jos gyvenimo dalimi tapo vaikystėje. „Raguviškiuose rengėme mažus spektaklius, kurių metu ir dainuodavome. Tąkart buvau tik apie penkerių metų, tačiau turėjau troškimą mokytis muzikos paslapčių“, – pirmuosius žingsnius scenoje prisiminė pašnekovė.

Sulaukusi septynerių, M. Mėčiūtė pradėjo mokytis Kretingos meno mokykloje groti fleita. Besimokydama ten, mergina dalyvavo „Dainų dainelėje“ ir instrumentinės muzikos konkursuose: „Tai – kardinialiai skirtingos patirtys. Supratau, kad dainavimas yra tai, ką labai mėgstu, o su fleita nenoriu sieti savo ateities.“

Už pirmąsias vokalo pamokas ji yra dėkinga mokytojai Mildai Trušauskaitei. „Pamenu pertraukas Marijono Daujoto mokykloje po 3 pamokų, kai kartu su mokytoja ir pussesere Laura Mažonyte beveik kasdien susirinkdavome trumpai dešimties minučių repeticijai. Tai buvo nuostabi praktika ir patirtis“, – prisiminė M. Mėčiūtė.

Merginos sėkmingai dalyvavo „Dainų dainelėje“ ir įvairiuose renginiuose, tačiau, anot pašnekovės, pusseserių duetas šiandien atgimsta tik per giminės susitikimus: „Per aštuonerius metus daugybė dalykų pasikeitė, jaučiame, kad ir mudviejų balsų skambesys bei darna pakito.“

Baigusi medicinos diagnostikos studijas Vilniaus kolegijoje, M. Mėčiūtė 6-erius metus dirbo odontologijos klinikoje asistente.

Praėjusiais metais ji nutarė keisti savo gyvenimą – išėjo iš darbo, pradėjo studijuoti ir dirbti IT kompanijoje. „Darbo pozicija odontologijos klinikoje buvo puiki, man patiko dirbti, tačiau norėjau augti ir tobulėti“, – pokyčių priežastis įvardijo pašnekovė.


Atgimė garsaus peizažisto kūryba

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
Parodą Kretingos rajono kultūros centre pristatė dailininkė Jūratė Jonauskienė.

Šią savaitę į Kretingos rajono kultūros centro parodų salę iš Kretingos muziejaus atgabenta žinomo mūsų krašto peizažisto Kurto Skroblio darbų paroda. Ji skirta Tautodailės metams ir kūrėjo 20-osioms mirties metinėms paminėti.

Parodoje iš viso eksponuojama 18 darbų, kuriuose dominuoja gimtojo krašto – girių, upių vakaro sutemų, pamiškių – vaizdai. K. Skroblio nutapyti vaizdai – sodrių, šiltų spalvų, jais kūrėjas jam būdingu stiliumi ištransliavo ramybę, santūrumą, gerumą.

Kretingos rajono kultūros centro dailininkė Jūratė Jonauskienė sakė, kad darbai nutapyti apie 1970–1980 metus, kurie tautodailininko gyvenime buvę patys kūrybingiausi.

„Norėjosi, kad Valstybės atkūrimo dieną kretingiškiai prisimintų, kokį tautodailės ąžuolą subrandino mūsų žemė, kokį ryškų pėdsaką jis paliko Kretingos rajono kūrybiniame gyvenime“, – kalbėjo J. Jonauskienė.

Jos žodžiais, aktyviai dalyvaudamas Klaipėdos tapytojų klubo „Guboja“ veikloje, K. Skroblys išugdė būrį talentingų kūrėjų, turėjo įtakos kitų krašto peizažistų – Eduardo Stalmoko, Alfonso Sereikos, Jurgio Račkausko – kūrybai.

Nuolat būdamas gamtos apsuptyje, nes pagal specialybę – agronomas, perdien pamatytus įspūdingiausius vaizdus K. Skroblys vakarais ar savaitgaliais sėdęs prie molberto perkeldavo į drobes. Tapyba buvo mėgstamiausias K. Skroblio užsiėmimas, jis tapė apylinkių gamtovaizdžius visais metų laikais. Menu besidominčius kaimo ir viso rajono žmones labiausiai žavėjo jo nutapytų peizažų realistiškumas, įvairovė, nuostabus koloritas, atitinkantis metų laikų kaitą ir nuotaiką.

Buvo gana produktyvus tapytojas – iš viso nutapė apie 2 tūkst. paveikslų, surengė 10 personalinių parodų. Teptuką pirmą kartą į rankas K. Skroblys paėmė 1957-aisiais, 1974 m. tapo Lietuvos liaudies meno draugijos nariu. Nuo to laiko dalyvavo beveik visose Liaudies meno draugijos organizuojamose parodose, svarbesnės jų – 1974–1975 m. tuometiniame Leningrade, 1979 m. – Vilniuje.

Kretingos muziejuje pirmąją personalinę savo kūrinių parodą surengė 1980-aisiais. Nemažai tautodailininko kūrinių iškeliavo į privačias kolekcijas Lietuvoje ir užsienyje, – jų įsigijo ir Kretingos muziejus.

---

K. Skroblys gimė 1936-ųjų liepą Šimkų kaime Klaipėdos rajone. 1962 m. tapo Kretingos rajono Piliakalnio kolūkio pirmininku, jam vadovavo 15 metų. 1975 m. K. Skroblys buvo paskirtas Laukžemės-Piliakalnio kolūkio pirmininko pavaduotoju. 1992 m. išsikėlė gyventi į atkurtą tėvų ir senelių ūkį Klaipėdos rajono Peskopų kaime, pats suprojektavo sodybą. Mirė 2000 metų sausio 30 dieną.



Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus pareigūnai dėl galimų prekybos vaistais pažeidimų tikrino Klaipėdos ir Kretingos turgavietes.

Kretingos turgavietėje buvo nustatyta viena pažeidėja. Ji prekiavo įvairiais draudžiamais vaistiniais preparatais. Į pareigūnų akiratį lig šiol nepakliuvusiai moteriai buvo skirta pusė minimalios baudos – 70 eurų.

Pareigūnai prašo neužmiršti, kad, pirkdami neaiškios kokybės vaistus, žmonės rizikuoja savo sveikata ar gyvybe.

Pagal Klaipėdos AVPK informaciją


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOS r.

Policijos komisariatui pranešta, kad 1982 m. gimusi moteris vasario 6 d. už parduodamą mobilųjį telefoną į pardavėjo sąskaitą pervedė pinigus, tačiau telefono iki šiol negavo, sumokėtų pinigų taip pat neatgavo. Žala – 270 eurų. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

PALANGA

DARIAUS ir GIRĖNO g. vasario 11 d. apie 15.20 val. pastebėta, kad iš namo kiemo ir terasos yra pavogti du ąžuoliniai suolai, stalas ir 4 lauko kėdės, apgadintos terasos durys ir kiemo tvora. Žala – apie 800 eurų.

Parengė Edita KALNIENĖ


Kretingos seniūnija, sporto klubas „Rūdaičiai“, Rūdaičių bendruomenė ir Kretingos rajono kultūros centro Rūdaičių skyrius vasario 16 d. 11 val. rengia bėgimą Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Šis bėgimas Rūdaičiuose organizuojamas jau 33-ią kartą.

Bėgikų registracija prasidės 9 val. 45 min. Rūdaičių kultūros namuose, renginio pradžia planuojama 10 val. 45 min.

Mergaičių, merginų ir moterų grupės startas skelbiamas 11 val., berniukų, vaikinų, vyrų – 11 val. 15 min., šeimų ir visų kitų sveiko gyvenimo mėgėjų – 11 val. 20 min. Distancijos ilgis – 2,5 km.

Bėgikų apdovanojimas numatomas 12 val. Renginio metu visų laukia įvairios staigmenos, gardi košė ir karšta arbata.

Bėgikai varžysis skirtingose amžiaus grupėse: I gr. – gimusių 2008 m. ir jaunesnių; II gr. – gimusių 2005–2007 m.; III gr. – gimusių 2000–2004 m.; IV gr. – gimusių 1999 ir vyresnių.

„P. n.“ informacija


Kretingiškis Matas Jonauskas kata rungtyje atskleidė geriausius savo gebėjimus.

Jonavoje įvyko Lietuvos suaugusiųjų viso kontakto kiokušin karatė čempionatas, kuriame varžėsi ir karatė mokyklos „Shodan“ sportininkai.

Vyrų kata, arba technikos demonstravimo, rungtyje II v. iškovojo Matas Jonauskas. Burtai lėmė, kad jau pirmoje kovoje teko susidurti su būsimu varžybų nugalėtoju Tomu Zieniu iš Kauno. Matas parodė puikią techniką, tačiau rezultatu 3:2 pergalė buvo skirta varžovui. Kovoje dėl sidabro medalio Matas rezultatu 4:1 įveikė praėjusių metų Lietuvos čempioną Artūrą Zavalnyj iš Vilniaus.

M. Jonauskas kartu su kitais komandos nariais dalyvavo ir komandinėje kata rungtyje, kurioje karatekos pelnė vicečempionų vardus. Komandinėje rungtyje labai svarbu, kad visi komandos nariai veiksmus atliktų vienu metu, tai yra sinchroniškai. Rungtyje turi dalyvauti trys klubo atstovai, kurie atlieka teisėjo paskirtą katą. Kai viena komanda baigia veiksmų demonstravimą, tuomet kita komanda turi pademonstruoti technikos atlikimą ir, teisėjams įvertinus smūgių tikslumą, greitį, jėgą, yra skiriamas nugalėtojas.

Laimėjęs sidabro apdovanojimą Matas yra kandidatas tapti Lietuvos kiokušin karatė suaugusiųjų rinktinės nariu – Lietuvos rinktinė balandžio 4 d. vyks į Europos čempionatą Gruzijoje.

Karatė mokyklos „Shodan“ treneriai pasidžiaugė, kad jaunimas noriai dalyvauja suaugusių varžybose ir sugeba užimti prizines vietas, kurios atveria galimybes atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose.

„P. n.“ informacija


Kretingos sporto mokyklos krepšininkai, viešėdami Londone, jau suspėjo pabuvoti ir žymiausiose šio didmiesčio vietose. Viena jų – kinų kvartalas su įspūdingu apšvietimu.

Savaip Vasario 16-ąją paminės Kretingos sporto mokyklos krepšininkai, gimę 2007 m. ir treniruojami Arimanto Mikaločiaus: jie jau vieši Londone, kur vasario 15 d. dalyvaus tarptautiniame vaikų krepšinio turnyre.

Jį Vasario 16-osios proga rengia Britanijos lietuvių krepšinio lyga (BLKL), startavusi 2007 m. rugsėjį – lyga krepšinio aistruolius subūrė ne pavieniams turnyrams, o šioje šalyje analogo neturinčių varžybų iniciatorius buvo krepšinio klubo „Gintaras“ įkūrėjas Kęstutis Dobrovolskis.

Proginis vaikų krepšinio turnyras, kaip skelbia renginio afiša, vyks Sydney Russel Leisure Centre salėje, ir jame varžysis mažieji „Gintaras BC“ auklėtiniai, Wisbech „Wizards“, Peterborough „Vyčio“ vaikai ir svečiai iš Lietuvos – A. Mikaločiaus treniruojamas Kretingos sporto mokyklos jaunimas. Turnyro rengėjai žada šventinę atmosferą su daug rungčių tiek vaikams, tiek tėvams.

Kretingiškių išvyka į Didžiąją Britaniją neapsiribos vien tik krepšinio varžybomis: jau pirmą dieną sportininkai pabuvojo įžymiausiose Londono vietose, nepalenkdami Parlamento ir karalienės rūmų.  

„P. n.“ informacija


Rajono moksleivių tinklinio pirmenybių nugalėtojai ir prizininkai: (iš kairės) „Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro“ tinklininkai, užėmė I v., ir dvi Darbėnų gimnazijos komandos, užėmusios II ir III vietas.

Pasibaigė Rajono moksleivių tinklinio pirmenybės vaikinų grupėje.

Mažajame finale dėl bronzos medalių kovojo KTVM (mokyt. Valdas Tuinyla) ir „Darbėnų gimn.-I“ komanda (mokyt. Rolandas Juknevičius). Du pirmuosius setus laimėjusi „Darbėnų gimn.-I“ komanda trečiame sete, ko gero, per anksti patikėjo pergale – nesusikaupė ir darė grubių klaidų. Tuo pasinaudodami KTVM tinklininkai pakilo į kovą ir iškart įgijo pranašumą, laimėdami setą 25:19. Priekyje 1:2 „Darbėnų gimn.-I“ komanda. Ketvirto seto pradžioje KTVM tinklininkai toliau diktavo savo pranašumą. Tačiau darbėniškiai matydami, kad pergalė slysta iš rankų, sustygavo savo žaidimą ir neleido varžovams nutolti. Kovėsi taškas į tašką. Po dramatiškos kovos seto pabaigoje išplėšė tašką 25:23 ir tapo bronzos medalių laimėtoja.

Dramatiškai vyko rungtynės dėl nugalėtojo titulo tarp „Kartenos m.-daug. centro-I“ (mokyt. Marius Meškauskas) ir „Darbėnų gimn.-II“ komandų. Pirmą setą vyko apylygė kova, tačiau fortūna palankesnė buvo darbėniškiams, kurie laimėjo setą 25:23. Antrą setą „Darbėnų gimn.-II“ komandos tinklininkai iškart išsiveržė į priekį ir lengvai jį laimėjo 25:14. Rezultatas tapo 2:0 darbėniškių naudai. Nors trečią setą geriau pradėjo „Darbėnų gimn.-II“ komanda, tačiau karteniškiai parodė charakterį: tiksliai žaisdami pasivijo varžovus ir išsiveržė į priekį, laimėdami 25:21. Ketvirtą setą kova vyko taškas į tašką, tačiau seto pabaigą vėl geriau sužaidė kovingai nusiteikusi „Kartenos m.-daug. centro-I“ komanda, laimėdama 25:21. Rezultatas – 2:2. Nugalėtojas sprendėsi penktą setą, kuris prasidėjo nervingai. Kelios darbėniškių klaidos penkto seto pradžioje leido varžovams pelnyti taškus ir trumpam pabėgti. Tačiau susikaupę „Darbėnų gimn.-II“ komandos tinklininkai greitai priartėjo ir išlygino skirtumą, bet neilgam. O sukaupę paskutines jėgas ir didelį norą laimėti karteniškiai spurtavo, nepalikdami jokių šansų varžovams, laimėdami 15:10. Tad 2019–2020 m. rajono moksleivių tinklinio pirmenybių nugalėtojais tapo „Kartenos m.-daug. centro-I“ komanda.


Kretingiškis krepšininkas Kasparas Jonauskas, žaidžiantis 8 Nr. pažymėtais marškinėliais, kartu su Vilniaus „Ryto“ jaunimo komanda tapo jaunimo Eurolygos nugalėtoju.

Kaune įvyko jaunimo Eurolygos „Addidas next generation“ krepšinio turnyras, kuriame varžėsi 8 komandos iš Italijos, Prancūzijos, Anglijos, Ispanijos bei Lietuvos – mūsų šaliai atstovavo Vilniaus „Ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ jaunimo komandos.

Jos kovojo dėl vienintelio kelialapio į pagrindinį jaunimo Eurolygos turnyrą, kuris įvyks per Eurolygos finalinio ketverto susitikimą Kiolno mieste Vokietijoje.

Eurolygos jaunimo turnyre Kaune Vilniaus „Ryto“ komandai atstovavo Kretingos sporto mokyklos auklėtinis Kasparas Jonauskas, treniruojamas Vytauto Šližiaus. Grupės varžybose kretingiškio atstovaujama komanda nepatyrė nė vieno pralaimėjimo ir, finale nugalėjusi Kauno „Žalgirio“ jaunuosius krepšininkus, tapo turnyro nugalėtojais.

Trenerio V. Šližiaus teigimu, į komandos atranką buvo pakviesti 3 jo auklėtiniai – be Kasparo, dar Tadas Budrys ir Rokas Žilinskis.

„Nors Tadui ir Rokui nepavyko patekti į pagrindinę komandos sudėtį, vis dėlto smagu, kad į vaikinus iš rajono atkreipia dėmesį ir didieji Lietuvos klubai – tai visiems vaikinams yra stimulas daugiau dirbti ir tobulėti“, – įsitikinęs V. Šližius.

„P. n.“ informacija


Siekiant kompensuoti ūkiams dalį lėšų, investuotų į prevencines biologinės saugos priemones, žemės ūkio ministras Andrius Palionis patvirtino naujos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“  įgyvendinimo taisykles.

Reaguojant į paukščių gripo grėsmę paankstintas ir sutrumpintas priemonės paraiškų rinkimas – nuo kovo 2 iki kovo 31 d. Paraiškų vertinimui numatytas dviejų mėnesių terminas.

Priemonės prioritetas bus teikiamas kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams, kadangi jie susiduria su didžiausia rizika dėl afrikinio kiaulių maro ir  paukščių gripo.

Paramos pagal šias taisykles gali kreiptis ūkinių gyvūnų laikytojai, ne trumpiau kaip metus vykdantys veiklą gyvulininkystės sektoriuje, į kurio biosaugos stiprinimą investuojama. Iki paramos paraiškos pateikimo ūkininkai turės būti parengę biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planą dėl biologinio saugumo priemonių ūkinių gyvūnų laikymo vietose, šis planas turės būti suderintas su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniu padaliniu.

Paramos intensyvumas negali viršyti 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų,  didžiausia galima paramos suma projektui negali viršyti 70 tūkst. Eur ir 200 Eur vienam sutartiniam gyvuliui, kai prašoma paramos suma viršija 4 tūkst. Eur. 

Bus galima teikti tik vieną paramos paraišką tai pačiai ūkinių gyvūnų laikymo vietai, tačiau pareiškėjo teikiamų paramos paraiškų skaičius pagal šią priemonę neribojamas. Didžiausia bendra gauta paramos vienam paramos gavėjui (taip pat ir susijusiems asmenims) suma negali viršyti 300 tūkst. Eur pagal šią priemonę.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas